Blog

Gyventojai vis dar laukia būsto brangimo

būsto kaina
SA archyvo nuotr.

Praėjusių metų pabaigoje pagausėję nekilnojamojo turto ekspertų komentarai apie būsto kainų augimo sulėtėjimą ar galimą smukimą šiemet nepadarė įtakos gyventojų lūkesčiams dėl gyvenamojo būsto kainų pokyčių per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu gruodį atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. apklaustųjų mano, jog būstas šiais metais brangs, 11 proc. atsakiusių mano, kad pigs, o likę tikisi, kad kaina liks daugmaž panaši arba visai neturi nuomonės šiuo klausimu.

Palyginti su rugsėjį atliktos apklausos rezultatais, manančių, kad būsto kaina toliau augs, padidėjo 3 proc. punktais, o kad mažės padidėjo 2 proc. punktais. Tokie svyravimai patenka į standartinės paklaidos intervalą, todėl galima teigti, kad gyventojų lūkesčiai per ketvirtį statistiškai nepasikeitė, o gyventojai buvo gana optimistiški dėl būsto kainų pokyčių artimiausiu metu.

Nors Vilniuje praėjusiais metais būsto kaina augo lėčiau negu kituose šalies regionuose, čia gyvenantys ir toliau yra didžiausi optimistai dėl būsto brangimo šalyje per artimiausius dvylika mėnesių. Tiesa, per metus galvojančių, kad būstas brangs, sumažėjo nuo 69 proc. iki 64 proc., o laukiančių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina nesikeis, pagausėjo nuo 10 iki 18 procentų.

Kauno apskrities gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainos nei per ketvirtį, nei per metus, beveik nepasikeitė, tad kol kas negalima tvirtinti, kad Kauno regione dėl atsigaunančių investicijų gyventojai optimistiškiau vertina galimus būsto kainos pokyčius. Beje, įdomu ir tai, kad mažesniuose regionuose praėjusį ketvirtį padaugėjo apklaustųjų, kurie mano, kad būstas Lietuvoje dar brangs.

Suprantama, dauguma apklausos dalyvių neanalizuoja ir retai tiesiogiai susiduria su nekilnojamojo turto sandorių rinka, todėl jų lūkesčiai dėl kainų labai priklauso nuo to, kaip anksčiau keitėsi kainos ir kokia yra vyraujanti nuomonė šalyje. Tai reiškia, kad jeigu būsto kaina Lietuvoje kasmet augo jau penkerius metus iš eilės, intuityviai tikimasi, kad, kol nėra akivaizdžių ekonomikos smukimo požymių, būstas turėtų daugiau ar mažiau brangti ir toliau. Gyventojų lūkesčiai dažnai yra inertiški ir truputį pavėluoti, o tą galima pastebėti, kai rinkų kryptis greitai keičiasi. Kita vertus, gyventojai yra gyvenamojo būsto pirkėjai, todėl tai, kaip jie yra nusiteikę, rodo ir būsto įsigijimo sandorių skaičiaus pokytį ateityje.

pixabay.com nuotr.

Būsto rinka praėjusių metų antrą pusmetį Lietuvoje stabilizavosi, butų pirkimo sandorių skaičius jau buvo mažesnis negu prieš metus. Po spartaus sandorių skaičiaus augimo 2016 metais toks sulėtėjimas yra sveikintinas, nes jis sulaiko nekilnojamojo turto vystytojus nuo pernelyg optimistinių lūkesčių.

Mažesnis pirkėjų aktyvumas lėmė, kad vidutinė būsto kaina 2017 metais, Registrų centro duomenimis, bent jau Vilniuje, kur gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka yra pati aktyviausia, augo kur kas lėčiau – naujų butų vidutinė kaina didėjo 1,9 proc., senų butų – 5,8 procento. Tiesa, kituose didmiesčiuose ir mažesniuose regionuose praėjusiais metais kainos augo panašiu ar net spartesniu tempu negu 2016 metais.

Šiais metais, tikėtina, vidutinė būsto kaina Lietuvoje augs lėčiau negu 2017 metais. Naujų būstų pasiūla yra pakankama, paklausa neauga, todėl rinka turėtų būti šiek tiek palankesnė pirkėjui. Tiesa, žmonių pajamos augant ekonomikai tebedidėja, tad gyventojų noras ir galimybės įsigyti pirmąjį ar keisti dabartinį būstą nemažės. Nereikėtų pamiršti, kad didelę įtaką nekilnojamojo turto rinkai turi paskolų palūkanų norma.

Kol kas vidutinė būsto paskolos palūkanų norma Lietuvoje per metus padidėjo nedaug (nuo 1,79 iki 1,96 proc. 2017 m. lapkritį, kai kredito palūkanos kintamos) dėl didesnės palūkanų maržos, tačiau per artimiausius kelerius metus skolintis būstui bus brangiau, nes tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR neišvengiamai pradės didėti Europos centriniam bankui pradėjus kitąmet didinti bazinę palūkanų normą. Todėl augs ne tik jau išduotų, bet ir naujų paskolų palūkanų norma.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių 2018 metų pirmą ketvirtį visgi turėtų bent truputį sumažėti, jeigu viešojoje erdvėje vyraus atsargesni ekspertų vertinimai dėl būsto kainų pokyčių šiemet, o pačioje nekilnojamojo turto rinkoje nebus didesnių permainų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2017 metų gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 15—74 metų gyventojų 117 šalies vietovių.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.