Keliai yra valstybės turtas, kurį privalu tausoti ir tinkamai juo rūpintis. Šią tiesą dar kartą priminė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas SKRINSKAS ir pridūrė, kad apleistiems keliams sutvarkyti prireikia daugiau laiko ir pinigų. Be to, neprižiūrint kelių kenčia ekonomika, mažėja investicijos, menksta krašto įvaizdis.
– Kaip apibūdintumėte esamą mūsų šalies kelių tinklą bei kelių būklę?
– Negalima sakyti, kad mūsų kelių tinklas nepakankamas. Yra trūkstamų detalių, pavyzdžiui, miesto aplinkkeliai. Jie sumažintų transporto srautus pačiuose miestuose, jų centrinėse dalyse. Daugelis pasaulio miestų turi tokius aplinkkelius, žmonės sutaupo daug laiko išvengdami transporto spūsčių, sprendžiamos aplinkosaugos problemos.
Kita detalė – pas mus, palyginti su kitomis šalimis, valstybinių kelių tinkle nemažai žvyrkelių. Panaši į mūsų situacija susiklosčiusi Latvijoje, estai jau pažengę į priekį, mus aplenkė ir lenkai. Todėl žvyrkelių asfaltavimas yra vienas prioritetų.
Kelių tinklas bus tobulinamas ir diegiant saugaus eismo gerinimo priemones. Kai kurios klasikinės kelių sankryžos bus pertvarkomos į žiedines. Bus keičiami ir privažiavimai prie miestų – keliai siaurinami, pavingiuojami. Vairuotojai turės suprasti, kad miestuose eismo sąlygos tapo kitokios ir nebevalia važiuoti tokiu pat greičiu kaip užmiestyje.
Kalbant apie būklę reikia suprasti, kad kelias – gyvas organizmas, jis sensta, jo kokybei įtaką daro klimato kaita. Per krizę stipriai mažėjo kelių priežiūros ir rekonstrukcijos finansavimas. Magistralinius kelius šiek tiek gelbėjo Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, o krašto ir rajoniniams keliams mūsų valstybės biudžeto pinigų buvo per mažai. Todėl šių kelių būklė, palyginti su buvusia prieš krizę, šiuo metu tikrai blogesnė. Ypač tai buvo juntama šį pavasarį, kai polaidžio metu keliai pažliugo ir buvo sunkiai išvažiuojami. Jeigu deramu metu būtų atliekami šių kelių priežiūros darbai, būtų storinama žvyrkelių danga, atstatoma asfalto danga, situacija nebūtų prasta. Tačiau darėme, ką galėjome, tikimės, kad atsiradus valstybės finansams ir kelių finansavimui kitų metų pavasarį sunkiai išvažiuojamų krašto kelių nebus.
– Žvyrkelių priežiūra – palyginti sudėtinga. Kaip sparčiai numatyta juos asfaltuoti?
– Jeigu žvyrkeliu per parą pravažiuoja daugiau kaip 600 automobilių, jų eksploatacija atsieina brangiau negu padengti asfaltu. Tačiau reikia įvertinti ir ekonominę naudą, kuri gaunama išasfaltavus žvyrkelį. Taupomas laikas, mažiau dėvisi automobiliai, mažėja kelių priežiūros darbų. Gerėja ir eismo saugumas, gaunamas didelis aplinkosauginis efektas, kai nebedulka keliai.
Turbūt daugelis pastebėjo, kad namų, esančių prie dulkančių žvyrkelių, langai būna nuolat uždaryti, kiemuose retai matyti žmonių. Vos toks kelias išasfaltuojamas, namų langai prasiveria, kieme prižiūrima veja, ja bėgioja vaikai. Jeigu galvojame, kad mūsų šalies gyventojai neturėtų susitelkti tik keliuose didmiesčiuose, turi būti apgyvendinta kuo didesnė teritorija, turime miesto žmonėms sukurti lygiavertę susisiekimo sistemą.
– Yra daug pavyzdžių, kai tam tikros valstybės sunkmetį išnaudojo susisiekimo infrastruktūrai gerinti, pasitelkdamos ES fondų pinigus. Panašu, kad toks sprendimas pasiteisino. Ne vienas mūsų šalies verslininkas irgi siūlė krizę įveikti įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros projektus, tačiau buvo pasirinkta daugiabučių renovacijos kryptis, ir ji nelabai pasiteisino. Kaip Jūs vertintumėte kitų šalių patirtį? Ar mes smarkiai pralošėme nesirinkdami tokio pat kelio?
– Nemažai šalių krizę mėgino įveikti investuodamos į kelių infrastruktūrą. Taip darė skandinavai, estai, lenkai ir kiti, bet to nedarėme mes ir kaimynai latviai. Daugelyje ekonomikos vadovėlių pateikiama pavyzdžių, kaip sunkmetis išnaudojamas kelių infrastruktūrai gerinti, mat tuomet smunka kainos, kelius galima nutiesti pigiau. O paskui šie veiksniai skatina ekonomikos atsigavimą – žmonės vietoj pašalpų gauna atlyginimą už darbą tiesiant kelius, investuotojai renkasi vietoves su gerai išplėtota susisiekimo infrastruktūra. Prie geresnių kelių visuomet kuriasi pramonės įmonės, logistikos centrai.
Lėšų poreikis keliams prižiūrėti yra didelis, ir ne visuomet randama reikiama suma. Kelerius pastaruosius metus ieškota resursų skolinantis, dabar tai tampa per brangu. Kurį laiką neprižiūrimų kelių danga smarkiai susidėvi, jai atkurti prireikia dar daugiau pinigų. Manyčiau, laikotarpį, kai taupoma kelių, o kartu ir visos visuomenės sąskaita, reikia baigti. Juk keliai ne tik naudoja biudžeto pinigus, bet ir juos uždirba. Per pastaruosius penkerius metus, renkant degalų akcizo, vinječių, transporto mokesčius, lengvasis ir krovininis transportas sumokėjo daugiau kaip 9,5 mlrd. litų. O keliams tvarkyti skirta mažiau nei pusė šios sumos.
Esame vieni iš lyderių pagal ES fondų lėšų naudojimo produktyvumą – panaudota jau 82,8 proc. viso numatyto finansavimo. Per šiuos ir artimiausius metus įsisavinsime visas numatytas lėšas, nes konkursai paskelbti, renkami rangovai. Taip pat dažnai primenu, kad jeigu kitose srityse nebepajėgiama panaudoti numatytos ES paramos, mes ją mielai nukreiptume keliams tvarkyti ir susisiekimo infrastruktūrai gerinti.
