Blog

Gedimino kalno būklė negerėja

ekstremalioji situacija
Sauliaus Žiūros nuotr.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai nuolatos stebi Gedimino kalną – atlieka tiesioginius vizualinius stebėjimus ir deformacijų matavimus, be to, stebi deformacijų daviklių poslinkius nuotoliniu būdu.

Lapkričio 6-osios duomenimis, deformacijos – grunto poslinkiai ir įtrūkimais – stebimi beveik visose kalno pusėse. Žymi nuošliauža susiformavo šeštadienį rytiniame šlaite nusinešdama ir dalį akmeninio tako (žemiau nei šaltinėlis).

Šis faktas, anot geologų, leidžia daryti prielaidą, kad kalnas yra labai įmirkęs nuo ekstremalių liūčių, ir svarbiausiais darbas būtų suformuoti kalno viršutinės aikštelės izoliaciją ir pilną kritulių vandens surinkimą bei drenažą.

Nuošliaužos nuo 2016-ųjų pradžios baigia pereiti visais šlaitais, deformaciniai procesai lygina ir griauna tiek dirbtinius, tiek ir jau natūralius gruntus (ypač PR, P ir PV) kalno dalyse, požeminis vanduo kritiškai įmerkęs kalno gruntus, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles. Toliau kalne vystosi (plečiasi) jau įvykusios deformacijos. Pagal požymius šlaituose galima tikėtis ir naujų nuošliaužų dar nesudarkytose vietose.

Gedimino bokštas ir Aukštutinė pilis šios dienos duomenis yra stabilūs. Gedimino kalno tvarkybos darbus organizuoja Nacionalinis muziejus.

Gedimino kalno piliakalnio centrinės dalies vaizdas su deformacijų matavimais: 2017-10-30 (geltona), 2017-11-03 (raudona), 2017-11-06 (violetinė spalva).

Gedimino kalno piliakalnio centrinės dalies vaizdas su deformacijų matavimais: 2017-10-30 (geltona), 2017-11-03 (raudona), 2017-11-06 (violetinė spalva).

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.