Blog

Gaivinant sostinės senamiesčio bažnyčią laukiama ir visuomenės indėlio

Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. Vidaus reikalų ministerijos nuotr.

Vidaus reikalų ministerijai perduota apleista Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Vilniaus centre, Savičiaus gatvėje. Artimiausi planai – bažnyčią renovuoti, sukurti daugiafunkces erdves, skirtas pareigūnų, tarnautojų mokymams ir sielovadai bei meninėms iniciatyvoms. Istorinę bažnyčią ketinama atverti visuomenei, įsileisti bendruomenes.

Iki šiol bažnyčia buvo Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje, tačiau lėšų jos sutvarkymui vis neatsirasdavo. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pripažįsta – apleistas ir netinkamai valdomas valstybės turtas užuot nešęs naudą visuomenei buvo paliktas toliau griūti. Pripažįsta ir tai, jog ministerija prisiima nemenką įsipareigojimą gaivinti paveldo objektą. Tam tikimasi gauti ES paramą. Tikimasi, kad dalį pinigų paaukos ir neabejingi tikintieji.

„Tai būtų puikus bažnyčios ir valstybės sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o visuomenei būtų atvertas dar vienas išskirtinis senamiesčio objektas“, – sako policijos kapelionas Algirdas Toliatas.

Pasak kapeliono, sutvarkyta bažnyčia galėtų tapti bendruomenės ir turistų traukos centru – iš vienintelio bažnyčios bokšto atsiveria išskirtinis Senamiesčio vaizdas.

Numatoma, kad pastatą valdys ir išlaikymu bei užimtumu rūpinsis viešoji įstaiga, kurios dalininke bus ir Vidaus reikalų ministerija.

Eimutis Misiūnas ir Algirdas Toliatas. Vidaus reikalų ministerijos nuotr.

Eimutis Misiūnas ir Algirdas Toliatas. Vidaus reikalų ministerijos nuotr.

Bažnyčios architektūra – unikali. Tai vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą – toks reiškinys labai retas barokui. Pirminiai sienų skanavimai rodo, kad po tinko sluoksniu yra likusių senosios sienų tapybos pavyzdžių.

Bažnyčios istorija prasidėjo 1670 metais, kai tuometiniai žemės valdytojai karmelitai savo valdose pasistatė nedidelę medinę bažnyčią ir koplyčią, kurias, kartu su savo valdomis dabartinėje Savičiaus gatvėje, netrukus turėjo perduoti vienuoliams Augustinams. Augustinai, funduojami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto teritoriją, pastatė naują, erdvesnę ir didesnę medinę bažnyčią bei vienuolyną, prie kurio prijungė mažesnius teritorijos pastatus ir išpirktus namus. Tada naujame vienuolyne įsikūrė 12 žmonių.

Tuometinis Vilnius labai kentėjo nuo periodiškai miestą nusiaubiančių gaisrų, 1742 metais iki pamatų sudegė ir senoji Augustinų bažnyčia, todėl 1746–1768 metais vienuoliai iš aukų pasistatė naują, mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų. Bažnyčia buvo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus, su vienu bokštu, prisišliejusiu prie centrinės navos. Bažnyčios viduje buvo įrengti 9 altoriai, kurių pagrindinį puošė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas, davęs pradžią bažnyčios pavadinimui.

Atgavus nepriklausomybę, nusiaubtos patalpos buvo vėl grąžintos katalikams. Deja, lėšų tvarkyti sudarkytą bažnyčią vis neatsirasdavo – bažnyčia tapo dar vienu Vilniaus senamiesčio vaiduokliu, su nušiurusiu fasadu ir netvarkyta aplinka.

VRM inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.