Vilniaus miesto savivaldybė balkonų tvarkybai palankiausio sezono pradžią pažymėjo patvirtindama didesnius finansinės paramos tarifus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių senamiestyje ir jo apsaugos zonose, balkonų, karnizų, parapetų ir architektūrinių detalių galimai avarinei būklei likviduoti.
Daugiabučiams gyvenamiesiems namams, įtrauktiems į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, šiais metais bus teikiama 50 proc. savivaldybės parama (praėjusiais metais ji siekė 30 proc.), kitiems senamiestyje ir jo apsaugos zonose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams – 40 proc. (buvo 20 proc.). Galimai avarinę balkono būklę gali nustatyti techninis prižiūrėtojas arba savivaldybės specialistas, jų išvadų pakanka pretenduoti į savivaldybės paramą.
Dar viena naujovė – 40 proc. parama galimai avarinės būklės daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų elementų ekspertizei ir tvarkymo darbų projektui parengti.
Senamiesčio, Naujamiesčio, Šnipiškių seniūnijų pastatuose suskaičiuota kone 1800 blogos būklės balkonų ir 130 fasadų. Praėjusiais metais pavyko sutvarkyti 13 pastatų – 59 balkonus ir dar tris galerijas. Savivaldybė išmokėjo daugiau nei 71 tūkst. eurų paramos. Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Stasė Kvederienė neabejoja – didesnė parama taps paskata aktyviau imtis bendro naudojimo objektų tvarkymo darbų.
Šiems metams paramai numatyta skirti 81,5 tūkst. eurų. Kol kas atsakingus specialistus pasiekė 22 prašymai. Prašymus gauti paramą bendro naudojimo objektų valdytojai – bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, savivaldybės paskirti administratoriai – turėtų teikti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai (VSAA).
Sprendimą skirti paramą priima specialiai suburta darbo grupė, kurios nariai – savivaldybės ir VSAA specialistai. Darbo grupė priimdama sprendimą vadovaujasi keliais kriterijais: eksperto pateiktomis išvadomis, kad daugiabučio gyvenamojo namo fasado elementai (balkonai, karnizai, parapetai, architektūrinės detalės) yra avarinės būklės, daugiabutis gyvenamasis namas yra šalia intensyvaus eismo vietos, trečiasis kriterijus – kultūros paveldo statinio paveldosauginė vertė: architektūros unikalumas ir išlikęs pastato, jo dalies ar elemento autentiškumas ir su juo susijusios saugomos vertybinės savybės.
Gavę teigiamą atsakymą, bendrojo naudojimo objektų valdytojai pasirašo sutartį ir atlieka galimos avarinės būklės pašalinimo darbus. Parama už atliktus darbus skiriama juos užbaigus. Balkonų tvarkymo darbai apima pastolių įrengimą ir išardymą, susidėvėjusių balkonų konstrukcijų pakeitimą ar remontą, atkūrimą (pagal buvusį pavyzdį), turėklų, architektūrinių detalių remontą arba atkūrimą, nuosvyrų sutvarkymą ar apskardinimą, balkonų paviršiaus parengimą ir dažymą.
Data, iki kurios būtina pateikti paraišką, nėra numatyta. Pritrūkus paramos lėšų bus sudaroma eilė kitiems metams. Kadangi programa patvirtinta 5 metams, o šie metai – tretieji, gyventojai dar turi laiko apsispręsti ir įtikinti kaimynus. Lėšų remonto darbams numatyta skirti iš savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamos Vilniaus senamiesčio atgaivinimo programos. Ją administruoja VSAA. Skaičiuojama, kad suremontuoti vieną balkoną vidutiniškai kainuoja apie 2–3,5 tūkst. eurų.
Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programoje taip pat numatyta galimybė iš dalies finansuoti balkonų tvarkybos darbus. Darbams atlikti skiriama iki 50 proc. parama, tačiau statinys privalo turėti kultūros paveldo statinio statusą, savininkai turėtų būti suderinę projektą Kultūros paveldo departamente ir gavę leidimą tvarkybos darbams.
Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, Kauno savivaldybė laikosi pozicijos, kad tvarkyti svarbu ne tik balkonus, bet ir pastato fasadą. Bloga praktika laikytinas ir dalies fasado (pvz., tik pirmo aukšto) atnaujinimas. Tad šiemet parama balkonų tvarkymui per paveldotvarkos programą skirta tik tais atvejais, kai buvo numatyta restauruoti ir visą fasadą.
Šiaulių miesto savivaldybė paramos balkonų remontui neteikia. Savivaldybės atstovai turi paaiškinimą tokiai nuostatai – Šiauliai nelabai gali pasigirti istoriniais pastatais ar gausiu paveldu, taigi pastatų būkle palikta rūpintis patiems savininkams.
Klaipėdos miesto savivaldybė paramos balkonų tvarkymui taip pat nėra numačiusi.
„Lotupor“: drėgmė – nebe problemaPelėsio ir fasadų drėgmės problemoms spręsti tinka vienas „Hydro Chemie INT GmbH“ produktas – „Lotupor“ impregnantas su lotoso efektu. Impregnantas „Lotupor“ – tai organinis skystis, kuriuo impregnuojamos mineralinės statybinės medžiagos. Įsiskverbęs į statybinių medžiagų poras „Lotupor“ padengia porų sieneles plona drėgmei atsparia polimerine plėvele. Statybinių medžiagų poros neužkemšamos, išdžiūvusios lieka atviros, todėl vandens garai gali išgaruoti iš sienos. Tai svarbu ne tik tam, kad siena išdžiūtų, bet ir tam, kad ji ilgai išliktų sausa.
Puikų „Lotupor“ pasiskirstymą drėgnos sienos paviršiuje lemia tai, kad jis yra netirpus vandenyje, tad negali susimaišyti su sienoje esančiu vandeniu, be to, polimero molekulės, išsidėsčiusios piko srityje, yra maždaug 1000 kartų mažesnės už nanodaleles. „Lotupor“ dalelės yra maždaug 1 mln. kartų mažesnės už mikroemulsijos daleles. Fasadai impregnantu apdorojami sudrėkinant iš slėginės talpos (sodininko purkštuvo). Fasoninės dalys, pavyzdžiui, skulptūros, vazonai iš terakotos ir kt., gali būti apdorojami ir minkštu dažymo teptuku. Vienam kvadratiniam metrui paviršiaus reikia maždaug 250 ml impregnanto. RĖMĖJO TURINYS |
