Blog

Energiškai efektyvi statyba: apie reikalavimus ir kompromisus

pixabay.com nuotr.

Šis tekstas skirtas tiems, kuriems nebereikia įrodinėti, kodėl verta statyti energiją taupantį – ne žemesnės nei A klasės, o galbūt net pasyvųjį – individualųjį namą. Jis gali būti naudingas tiems, kurie nori žinoti, kokius klausimus būtina atsakyti sau, po to – ir projektuotojams, kad namas būtų suplanuotas protingai, būtų patogus, nebrangiai eksploatuojamas, be to, kad jo statyba nekainuotų, kaip gąsdina skeptikai, du kartus daugiau nei B ar C energinio naudingumo klasės namų.

Projektavimo užduotis

Namo statyba prasideda nuo vizijos, nuo architektūros vizijos, ir tai yra tas etapas, kai būsimųjų gyventojų poreikiai, nuostatos yra labai svarbūs, tad formuluotini kuo tiksliau, pabrėžė pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas.

Taigi idealu iš anksto apgalvoti, ar norisi vieno, ar dviejų aukštų namo, didelių vitrininių ar kuklesnių langų, virtuvės, sujungtos su svetaine, ar atskiros. Žinoma, jei būsimojo gyventojo nuostatos nėra labai kategoriškos arba jei jis nusiteikęs kompromisams dėl aukštesnės energinio efektyvumo klasės, projektuotojams – ir architektui, ir inžinieriui – pasiekti gerą rezultatą tik paprasčiau.

Jei namo projektavimo užduotį formuluoja vyrai, sąrašas, anot M. Ramono, įprastai būna neilgas ir nesunkiai išpildomas: tereikia katilinės, balkonėlio parūkyti ir prieangio ar kitos vietos žvejybos įrankiams laikyti. O štai moterys iš karto galvoja net apie tai, kur kabės lempos. Ir tai nėra blogai, komentavo pašnekovas: žmogus statydinasi komfortišką namą sau, ir pirmiausia jis turi jaustis gerai emociškai, o tada projektuotojai jo norus padės įvertinti praktiškai. Kai užsakovas jau yra išsidėliojęs emocijas, dirbti būna kur kas paprasčiau.

Pastato tūris

m_ramonas_250

Martynas Ramonas.

Jei pas projektuotojus nueinama jau įsigijus sklypą, šie tegalės pasirūpinti teisingu statinio įsodinimu jame kuo daugiau langų orientuojant į pietus ir kuo daugiau darbinių zonų – į šiaurę. Kitas namo energiniam naudingumui reikšmingas dalykas yra pastato tūris. „Labai svarbus dydis yra pastato atitvarinių konstrukcijų išorinio ploto ir vidinio tūrio santykis. Čia esminis klausimas – ar rinktis vieno, ar dviejų aukštų pastatą“, – komentavo M. Ramonas.

Jo projektuotojo praktika rodo, kad dviejų aukštų pastatas yra ekonomiškesnis.

„Jei užsakovas būtinai nori vienaukščio namo, jis turi susitaikyti su tam tikrais kompromisais. Tarkime – kad namo energijos sąnaudos bus truputį didesnės, negu būtų galima pasiekti renkantis tokią pat šildomo ploto kvadratūrą, išdėstytą dviejuose aukštuose, nes stogo plotas išeina dukart didesnis nei dviejų aukštų pastato. Sienų plotas iš esmės lieka tas pats, bet su išore besiribojančių atitvarinių konstrukcijų plotas – didesnis. Tai reiškia daugiau energijos nuostolių ir tai, kad juos reikės susigrąžinti langų, storesnio šiltinimo, didesnį šilumogrąžos efektyvumą turinčio rekuperatoriaus sąskaita“, – komentavo M. Ramonas.

Architektūros sprendimai

Energiškai taupaus namo užsakovams naudinga iš anksto susiformuluoti ir lūkesčius, susijusius su architektūrine namo išraiška. Puošybiniai elementai – fasado atsikišimai, balkonai, balkonėliai, įvairūs peraukštėjimai – ne tik brangina statybą, bet ir kelia papildomų problemų ir projektuotojams, ir statybininkams, o klaidos gresia pastatų peršalimu, pelėsio atsiradimu ir pan.

Sumanūs statybininkai gali tvirtinti, kad A energinio naudingumo klasės namą pagal B klasės projektą gali pastatyti beveik nekeisdami sprendinių – tiesiog išspausdami maksimalią kokybę. Vis dėlto išvengti to gąsdinamo dvigubo statybos išlaidų išaugimo, taip pat nereikalingo lėšų švaistymo, tiesiog statyti taupiai (nepainioti su pigiai) padeda sprendimai, priimti pastato projektavimo stadijoje.

Tarkime, projektuojant energiškai efektyvų namą reikia žinoti, kad geriausia bus nešildomas garažas ar kad bent jau jis ne bus prijungtas prie pagrindinės šildymo sistemos, o turės atskirą šildymo įrenginį.

„Garažo šildymas yra pinigų švaistymas – tai patalpa, kurioje šiluma negeneruojama niekada, išskyrus tą akimirką, kai užkuriamas variklis, o garažo durys niekada nebus sandarios, arba į tai reikės investuoti kosminius pinigus“, – sakė energinio naudingumo ekspertas.

Žmonės statydami garažą įsivaizduoja, kad šis negyvenamasis plotas kainuos triskart pigiau nei namo dėžutė, bet galiausiai kainuoja tiek pat – juk įrengiami pamatai, dengiamas stogas, dedami langai, daroma apdaila, o sutaupyti galima tik šiltinimo medžiagų sąskaita. Verta pergalvoti ir tai, kiek individualiajame name būtini balkonai ar terasos.

namas_3d_1

„Daugeliu atvejų svarbu laiku sustoti. Galiu tūkstančiais vardyti, kiek projekto kainą gali išauginti nebūtini elementai, ir tai bus susiję ne tik su energiniu efektyvumu. Juk jei darai balkoną, reikia užsisakyti varstomas duris, ir jei tai ne prancūziškas balkonėlis, kainuos hidroizoliacija, plytelės, lietaus nuvedimas, turėklas, apšvietimas, stogelis. Ir štai – jau turime kelis tūkstančius eurų, – aiškino M. Ramonas. – Pats balkone sename mūsų name buvau 3 ar 4 kartus. Nors galvojau, kad ten kavą gersiu.“

Projektuotojas siūlo sprendimą rinktis pasidairius pirmiausia Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, kur statydamiesi energiją taupančius namus gyventojai linkę eiti racionalesniu, praktiškesniu keliu – rinktis nesudėtingos architektūros pastatus.

„Dauguma atvejų namų kontūras ten artimesnis stačiakampiui ar kitai aiškiai geometrinei figūrai, nebūna įmantrių išraitymų ar paslėptų architektūrinių minčių, namai tiesiog skoningi, modernūs, dera prie aplinkos, yra funkcionaliai suplanuoti, juose nėra nė vieno nereikalingo kampo ar detalės. Tuo ypač pasižymi suomių namai – ten sugebama rasti aukso vidurį. Ir, patikėkite, ta racionali architektūra labai supaprastina statybos koncepciją. O Lietuvoje mes dažnai jau projektavimo stadijoje eliminuojame galimybę pastatyti energiškai efektyvų namą“, – pastebėjo M. Ramonas.

„Kartais žmonėms reikia baseino namuose arba didžiulių skliautų, kur, tarkime, gali labai prikaisti, kur reikės labai stipriai kondicionuoti, o žiemą – kaitinti. Ir kaip tik tokie pavyzdžiai po to minimi kalbant apie tai, kad energiškai efektyvus namas – labai brangus. Taigi tiesiog reikia labai gerai apgalvoti pastato funkcijas. O tada, pakeitus tam tikrus konstrukcinius sprendimus, galima sutilpti į standartinio namo biudžetą“, – tęsė pašnekovas.

Naujame A++ energinio efektyvumo klasės iš medinių skydinių konstrukcijų pastatytame name, į kurį netrukus kraustysis M. Ramono šeima, balkonų nebus. Kaip ir įmantrių architektūros formų. Inžinerinių technologijų specialisto 5 asmenų šeima tikėjosi, kad namo architektė jų suformuluotą programą – nusimatytus poreikius – sutalpins į 150 kv. metrų plotą. Namas išsipūtė iki 164 kv. metrų ploto, bet užsakovai liko patenkinti.

sandarumas_namas

Sienų ir langų varžos

Teisingai parinkus namo orientaciją pagal pasaulio kryptis, teisingai suplanavus pastato architektūros tūrį, laukia būtinybė tinkamai apskaičiuoti ir parinkti atitvarinių konstrukcijų varžas, apskaičiuoti langų plotus nustatant tinkamą šilumos perdavimo koeficiento reikšmę.

„Norintieji energiškai efektyvių namų turi žinoti, kad langai turi būti planuojami labai rimtai, kad jų plotai turi būti skrupulingai dėliojami kiekvienoje plokštumoje pasaulio šalių atžvilgiu“, – pažymėjo M. Ramonas.

Tarkime, pietinėje dalyje langai gali būti didžiausi, rytinėje ir vakarinėje – išlaikyto ploto, šiaurinėje pusėje – mažesni, arba, jei galima, čia verčiau apsieiti išvis be jų.

Pasak projektuotojo, langas yra jautriausia pastato dalis energijos balanso požiūriu: „Žiemą pietinėje pusėje langai įleidžia kone du kartus daugiau šilumos, negu jos praranda, tačiau vasarą pro juos saulė gali perkaitinti pastatą, todėl projektuojant architektūros ir kraštovaizdžio sprendinius būtina iš anksto galvoti apie šešėliavimą. Ypač didelė perkaitimo tikimybė – pro rytinius ir vakarinius langus, nes rytą ir vakare saulė būna žemai, bet gana stipri ir galinti prikaitinti patalpas. Vis dėlto visi tie skaičiavimai – specialistų reikalas.

Namo sandarumas

Geras namo projektas gero rezultato, žinia, dar negarantuoja. Sveikintinas savininko ir namo projekto autorių intencijas pastatydinti energiškai efektyvų namą gali sugriauti nekokybiška statyba, dėl kurios neužtikrinamas namo sandarumas.

Pasak pasyviųjų namų projektuotojo, dažniausiai jo ir kolegų girdimas klausimas – kodėl namai neprišyla, nors juos šildo galingas ir maksimaliai veikiantis katilas? Problemos įprastai būna dviejų rūšių: arba namas turi didžiulius ilginius šilumos tiltelius (pro skirtingų konstrukcijų sandūras), arba dalis šilto oro iškeliauja lauk pro nesandarias jungtis – taip atsiranda nekontroliuojami oro srautai pastato viduje.

„Jei pastatas nesandarus, viduje oro srautai nekontroliuojami, žmonės išleidžia daug pinigų šildydami iki komfortiškos +21 ar 22 laipsnių temperatūros, o komforto vis vien negauna. Tai yra todėl, kad dalis pinigų (t. y. šilto oro) paleidžiama vėjais tikrąja to žodžio prasme. Dar viena komforto stokos priežastis – skirtinga paviršių temperatūra, dėl kurios atsiranda vidinių mikroskersvėjų. Jei lango šilumos izoliacija prasta, o sienos – geresnė, susidaro nedidelių skersvėjų – atrodo, kad namie traukia, ir tai vyksta tik patalpų viduje, ne iš lauko, – paaiškino M. Ramonas. – Taip atsitinka dėl to, kad skirtingų atitvarinių konstrukcijų šilumos varža per maža.“

Taigi sandarumo stoka turi tris pagrindines blogybes: nekontroliuojami oro srautai didina energijos sąnaudas šildymui ir ventiliacijai, prastina patalpų komfortą ir atitvarinių konstrukcijų ilgaamžiškumą – didėja pelėsio, grybelio atsiradimo tikimybė.

Energiškai efektyvių namų statytojai žino, kokių padarinių gali turėti išorinio apvalkalo nesandarumas.

„Vėjui patekus į šiltinimo sluoksnį – mineralinės vatos ar putų polistireno siūles – vyksta konvekcija, vėjas traukia dalį stovinčio oro iš to konstrukcinio vieneto, ir šis tiesiog praranda apie 30 proc. galios izoliuoti šilumą. Ir tos šiltos, storos sienos, į kurias investuota daug pinigų, neatlieka savo funkcijos“, – sakė M. Ramonas.

namas_3d_2

Vėdinimo sistema

Sandariame, taupiu pretenduojančiame būti name ypač svarbu išspręsti vėdinimo klausimą, ir čia sprendimas vienintelis – rekuperatorius su šilumokaičio funkcija, atkreipė dėmesį M. Ramonas.

Svarbiausia – šis įrenginys, be kurio nė neįmanoma pasiekti aukštesnės nei A energinio efektyvumo klasės, už-tikrina ir kokybišką vidaus mikroklimatą. Ir dauguma šio sprendimo reikšmę jau supranta.

„Jei name bus šiltos sienos, bus išspręstas ilginių šilumos tiltelių klausimas, užtikrintas maksimalus šilumos pritekėjimas, nebus skersvėjų, pelėsio, rasojimo, jei gyventojai nežinos, kas yra blogas kvapas, jiems nereikės jaudintis dėl konstrukcinių pažeidimų grėsmės, pastatas tikrai tarnaus ilgiau, bus patvaresnis, vertingesnis, žodžiu, geriau atidirbs į jį investuotus pinigus“, – komentavo pašnekovas.

Būsimieji namo šeimininkai turėtų sekti, kad projektuotojas neatidėliotų ventiliacijos sistemos planavimo.

„Naudingiausia ir geriausia ta sistema, kuri turi trumpiausius ortakius, nes tada patiriamos mažesnės elektros sąnaudos orui paduoti ir ištraukti, ji kelia mažiau triukšmo (nes mažesni, trumpesni, mažesnio diametro vamzdžiai sukuria mažesnį pasipriešinimą), patiriama mažiau nuostolių, –aiškino pasyviųjų namų projektuotojas. – Todėl projektuojant tamsiąją – inžinerinę – pusę, reikia ventiliatoriaus rekuperatoriaus poziciją parinkti taip, kad į gyvenamąsias patalpas oras būtų paduodamas, o iš buitinių (darbinių) patalpų būtų ištraukiamas trumpiausiu keliu.“

Kokią klasę pasirinkti?

Jei naujoji Vyriausybė neįves korekcijų, reikalavimas statyti ne žemesnės nei A+ energinio efektyvumo klasės statinius įsiteisės jau 2018-aisiais. Ir ne vienas prieš permainoms įsigalint vėl bandys pagudrauti – skubės apsirūpinti A energinio naudingumo klasės statybos leidimais. Ar toks apsidraudimas tikrai padės išlošti, kai bus skaičiuojamos ne tik statybos, bet ir eksploatacijos išlaidos?

M. Ramonas nesiūlo apibendrinimų: kiekvienas namas – atskira istorija.

„Kai kuriais atvejais ne A, o A+ klasei pasiekti užteks padidinti šilumokaičio efektyvumą. Investicijos tokiu atveju išaugs tik 1,5–2 tūkst. eurų – brangesniam įrenginiui, bet atsipirks eksploatacijos metu. Svarbiausia permaina yra tai, kad A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės rodo kiek kitokį požiūrį į statybos kultūrą: žmonės nebenori gaišti laiko sudėtingai namo eksploatacijai, kad ir šildymo sistemos priežiūrai“, – pastebi pastatų energinio naudingumo specialistas.

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.