2013 metai bendrovei „Druskininkų vandenys“, kaip ir daugeliui vandens tiekimo įmonių – kiek ramesni. Dideli projektai, įgyvendinti gavus 2007–2013 metams paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, jau baigti, 2014–2020 metų laikotarpio darbai dar tik planuojami.
Tiesa, bendrovės „Druskininkų vandenys“ direktorius Vidas Jakimavičius pripažino, kad kol sprendimai dėl prioritetinių vandentvarkos sričių nepatvirtinti valstybės lygiu, planuoti konkrečiai sunku. Vis dėlto druskininkiečiai rengia projektus ir juos tikisi įgyvendinti gavę finansinę ES paramą. V. Jakimavičius viliasi, kad valstybės pasirinkti prioritetai atitiks jo krašto lūkesčius, ir druskininkiečiai galės gauti ES paramą vandens gerinimo įrenginių renovacijai (šiam regionui aktualus geležies šalinimas iš vandens) bei tolesniems vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros planams įgyvendinti.
Šiandien „Druskininkų vandenų“ ūkis – 111,8 kilometro geriamojo vandens tiekimo tinklų (įmonė centralizuotai tiekia vandenį Druskininkų miesto, Neravų, Viečiūnų, Gailiūnų, Leipalingio, Stračiūnų ir Švendubrės miesteliams), 111,23 kilometro nuotekų tinklų, šešios vandenvietės su 24 gręžiniais ir 1 232 871 m3 įmonėms bei gyventojams patiekto geriamojo vandens. Tai praėjusių metų statistika.
2012 metais daug dėmesio skirta ir esamų magistralinių vandentiekio tinklų bei įvadų renovacijai. Naudotas vamzdynų atnaujinimo metodas įtraukiant į vidų plastmasinius PE markės vamzdžius ir keičiant armatūrą. 2002–2012 metais iš esamų 111 ,8 kilometro vandentiekio tinklų renovuota 35,88 kilometro, t. y. 32,1% bendro tinklų ilgio, naujai paklota 20,1 kilometro, arba 18%.
2012 metų data pažymėta ir dviejų didelių „Druskininkų vandenų“ projektų pabaiga – baigtas antras vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo etapas „Dainavos“ sodų bendrijoje, darbą pradėjo dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė.
Kompostavimo aikštelė įrengta „Druskininkų vandenų“ eksploatuojamos nuotekų valyklos sklype – apie 3 kilometrus nuo Druskininkų miesto, kur artimiausioje aplinkoje nėra gyvenamųjų namų. Čia per metus numatoma apdoroti daugiau kaip 3000 tonų Druskininkų miesto nuotekų valykloje susikaupiančio dumblo. Iš jo turėtų būti paruošta apie 3000 kubinių metrų komposto, šis bus naudojamas paties miesto tvarkymo poreikiams.
Pirmas ilgas kompostavimo sezonas (pernai aikštelė atidaryta prieš pat žiemos šalčius) jau atskleidė kai kurias potencialias šio verslo problemas, pasakojo kompostavimo aikštelę eksploatuojančios bendrovės „Druskininkų vandenys“ direktorius V. Jakimavičius. Šiemet administracija patyrė perdirbti būtinos struktūrinės medžiagos – žaliųjų atliekų – stygių. Buvo numatyta, kad čia bus naudojamos želdynų karpymo ir sodo atliekos, nupjauta žolė, nukritę lapai, daržininkystės ir kitos panašios atliekos. Bet atliekų toli gražu neatkeliavo tiek, kad komposto gamybai būtų galima panaudoti visą sukauptą nuotekų dumblą.
„Kiek gavome žaliosios masės, tiek komposto ir užmaišėme. Šiuo metu turime apie 150 tonų komposto, kuris puikiai tinka naudoti miesto aplinkos tvarkymo reikalams, pavyzdžiui, atnaujinant vandentiekio avarijų vietų apželdinimą“, – sakė V. Jakimavičius. Nedidelius kiekius komposto savo poreikiams gali pasiimti ir gyventojai. Aplinkos ministerija ragina tokį kompostą naudoti ne tik miestų parkams, gėlynams, pakelėms ar karjerams apželdinti, bet ir laukams tręšti. Jis puikiai tinka kaip trąša grūdinėms kultūroms ir energiniams miškams.
Vis dėlto kol kas bendrovės „Druskininkų vandenys“ direktorius nėra tikras, kad nuotekų dumblo apdorojimas gaminant kompostą įmonei taps pelninga veikla. Bet svarbiau yra tai, kad taip bus išspręstas nuotekų dumblo apdorojimo ir panaudojimo klausimas – 2013-ieji yra paskutiniai metai, kai sukauptą nuotekų dumblą galima laikyti sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose.
