Blog

Detalus projektas – mažiau išlaidų ir galvos skausmo

estesbuilders.com nuotr.

Sakoma, kad kokybiškai parengtas statinio projektas lemia pusę ar net daugiau visos statybos sėkmės. Į namo projektavimą specialistai ragina žiūrėti atsakingai ir netaupyti šio etapo sąskaita. Antraip gerokai brangiau teks mokėti už klaidas, o dar blogiau – jų išvis bus neįmanoma ištaisyti.

Jei sąlygos – ne idealios

Kokie yra energiškai efektyvaus statinio projektavimo principai ir kokius namų darbus turi atlikti būsimi naujakuriai?

Prieš projektuojant aukšto energinio naudingumo namus specialistai pirmiausia pataria įvertinti sklypo galimybes orientuoti statinio gyvenamąsias erdves į pietinę pusę.

Architekto, projektų vadovo Aurimo Zaniausko teigimu, būtų idealu, kad jau rinkdamiesi sklypą žmonės pasitartų su architektu. Anot pašnekovo, neretai detaliuosiuose planuose, ypač seniau rengtuose, neatsižvelgiama į energijos taupymo požiūriu palankią pastatų orientaciją sklypuose.

„Kai nebelieka galimybės naudotis saulės energija iš aplinkos paprastuoju, tiesioginiu būdu, tenka diegti papildomas kompensacines priemones: labiau šiltinti atitvaras, rinktis efektyvesnes inžinerines sistemas ir pan.“, – aiškino pašnekovas.

Vis dėlto specialistas pripažįsta, kad dėl unikalaus gamtovaizdžio verta ryžtis papildomoms investicijoms.

„Jei nėra kokių nors gamtinių, vizualinių ar kitų išskirtinumų, vienareikšmiškai pastatą reikėtų orientuoti į pietus. Tačiau jei įspūdingas vaizdas atsiveria šiaurinėje pusėje, galima pasitelkti atitinkamus sprendimus, tik jie, žinoma, pabrangins projekto įgyvendinimą“, – teigė architektas A. Zaniauskas.

Ieškokite architekto

Pasyviųjų namų projektavimu užsiimančios įmonės vadovas, statybos inžinierius Darius Baitis atkreipė dėmesį, kad vienas svarbiausių pirminių uždavinių – pasirinkti tinkamą projektuotoją.

Tai yra reikėtų išsiaiškinti, ar specialistas yra susipažinęs su energiškai efektyvių pastatų reikalavimais ir ar jau yra realizuota tokių jo parengtų projektų, nes jis turi prisiimti atsakomybę, kad vadovaujantis projektiniais sprendiniais pastatytas objektas atitiks numatytą klasę.

D. Baičio pastebėjimu, kai kurie architektai klaidina užsakovus sakydami, kad pasiekti A ar A+ klasę nebus didelių problemų – neva reikės tik storesnio šilumos izoliacijos sluoksnio, šiltesnių langų, ir tiek.

„Tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Projektuojant energiškai efektyvius pastatus labai svarbus kompleksiškumas. Nėra vieno atskiro teisingo mazgo ar stebuklingos medžiagos. Čia sprendiniai yra priklausomi vienas nuo kito ir nuo konkretaus atvejo. Ir vėdinimo, šildymo sistema, ir izoliacija, sandarumas, ir visi kiti sprendimai veikia kaip sistema. Todėl projektuotojo patirtis ir išmanymas yra labai svarbu“, – aiškino specialistas.

Projekto architektas Aurimas Zaniauskas.

Projekto architektas Aurimas Zaniauskas.

Svarbu įvertinti erdvių poreikį

Architektų biuro vadovas A. Zaniauskas įvardijo, kad energiškai efektyvus namas turi pasižymėti kompaktiškumu ir racionalumu, tačiau tai nereiškia, kad kalbama apie banalią dėžutę.

Kompaktiškos formos namams dinamiškumo suteikia tinkamai realizuoti šaltieji nešildomi sprendimai: balkonai, stogai, terasos, garažai, stoginės.

„Pastatas turi derėti kraštovaizdyje, turėti emocinį užtaisą. Žinoma, išskirtinumui, unikalumui sukurti tenka ieškoti santūresnių priemonių, o kiekvienas sprendimas turi būti labai gerai pasvertas ne tik energijos taupymo, bet ir racionalios statybos požiūriu. Reikėtų įvertinti, kad tam tikri elementai – pavyzdžiui, stogo karnizų iškišimai, balkonų įrengimas – kainuos brangiau. Pastaruoju atveju reikės specialių įdėtinių detalių su šiltinimo sluoksniu. O pietinius langus, vitrinas pridengiantys stogų, balkonų karnizai projektuojami taip, kad sukurtų šešėlį vasarą ir neužstotų saulės žiemą“, – aiškino pašnekovas.

Siekiantiesiems aukštų energinio efektyvumo standartų specialistas pataria atsakingai įvertinti erdvių poreikį.

„Jei namai statomi su rezervu, kuris vėliau neišnaudojamas, ne tik brangsta statybos – ateityje reikės ir papildomų sąnaudų tokiam plotui apšildyti. Tiesa, pastarųjų metų tendencijos – individualiųjų namų plotas mažėja, o jauni žmonės į namą vis dažniau žiūri kaip į daiktą, o ne savęs atspindį“, – patyrė architektas A. Zaniauskas.

Kaip išvengti improvizacijų

Pasyviųjų namų projektavimo įmonės vadovas D. Baitis mini dar vieną itin svarbų kriterijų – projekto detalumą. Tai ne tik užtikrins sklandžią ir ekonomišką statybą, bet ir disciplinuos statybininkus.

„Nekompetentingam statytojui dirbti pagal detalų projektą sudėtinga ir nepatogu“, – šyptelėjo pašnekovas.

D. Baičio teigimu, detalus projektas kainuos 1–2 tūkst. eurų daugiau, tačiau statybos klaida gali atsieiti dar brangiau, o gal jos net nebebus įmanoma ištaisyti. Detalizavus ne tik laikomąsias konstrukcijas, bet ir mazgus, kaip bus užtikrinamas pastato sandarumas, apskaičiavus šilumos tiltelius ir pan., bus galima ne tik daug sutaupyti, bet ir išvengti nesusipratimų su rangovais. Pavyzdžiui, neretai medžiagų kiekius statybininkai skaičiuoja iš akies. O detaliajame projekte jų išeiga bus pateikta labai tiksliai.

„Pas mus vis dar įprasta daugelį sprendimų palikti statybininkui arba kaimynui. Arba kliautis internetu ar kokiu nors medžiagų pardavėju. Vis dėlto bendraujant su statybininkais reikia turėti pakankamai valios, nes didžioji jų dalis manipuliuoja užsakovu suprasdami, kad jis nėra specialistas. Neretai pasakoma: projektuotojai pridarė nesąmonių, bet mes viską išspręsime – taip projektas lieka lentynoje ir prasideda improvizacijos“, – dažną schemą įvardijo statybos inžinierius D. Baitis.

Specialistui ne kartą teko susidurti su atvejais, kai kokybiškai suprojektuotas aukšto energinio naudingumo klasės namas realybėje šios kartelės nepasiekia.

„Antai užsakovas skambina mums ir pasakoja, kad kažkoks asmuo, tvarkantis namo pridavimo dokumentus arba statęs namą, įtikino, kad gerokai pigiau, paprasčiau ir greičiau bus siekti B klasės. Vadinasi, kažkas buvo padaryta blogai ir dėl tos priežasties nebegalima siekti numatytos energinio naudingumo klasės, o taip bandoma užglaistyti klaidas. Sertifikatas atsieis 300–400 eurų, taigi bendrame statybos kontekste tai tikrai nėra kosminė suma“, – kalbėjo pašnekovas.

Projekto architektas Aurimas Zaniauskas.

Projekto architektas Aurimas Zaniauskas.

Skaičiuoti – prieš, o ne po

Architektas A. Zaniauskas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namus jau projektavimo stadijoje turi būti atlikti energijos sąnaudų ir mazgų ilginių šilumos tiltelių skaičiavimai. Kol kas į šį privalomą reikalavimą dažniausia numojama ranka.

„Šiuos skaičiavimus atlieka specialistas – energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas. Tačiau įprastai daroma atvirkščiai: pastatomas namas ir tik tada, prieš išduodant sertifikatą, skaičiuojama. Tai yra absurdiška ir ydinga praktika. Šie skaičiavimai ir architektui, ir statybininkui rodo, kaip pasiekti atitinkamus energinius pastato parametrus. Žinoma, projektavimas tampa komplikuotesnis, nes kiekvieną žingsnį, kiekvieną tūrio pakeitimą tenka derinti su papildomu specialistu, kuris vėl turi skaičiais patikrinti, ar vis dar telpama į pageidaujamą energinio naudingumo klasę“, – komentavo specialistas.

Be kita ko, architektas A. Zaniauskas pripažino, kad taupaus, racionalaus namo kriterijus gali užtikrinti ne tik A ar aukštesnio energinio naudingumo klasė.

„Gana taupiai, ekonomiškai galima gyventi ir B klasės kompaktiškame name, jei jo parametrai bus artimesni A, o ne C klasei, jei jis bus pastatytas kokybiškai, vengiant šilumos tiltelių, jeigu bus užtikrintas sandarumas ir rekuperacija – gal ne pati efektyviausia, bet racionaliai funkcionuojanti“, – reziumavo pašnekovas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra visiems“, 2016 / 3.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.