Architektai kartais juokauja – svarbiau ne tai, kokiame name gyveni, o ką prieš langus matai. Dešiniajame Neries krante, tiesiai prieš Kauno pilį, statomo naujo Piliamiesčio kvartalo statytojai, akivaizdu, šį savo vystomos teritorijos kozirį irgi įvertino.
Ir karšti pernai kilę Kauno architektų protestai dėl Piliamiesčio kvartalo ydų proceso nepristabdė. Architektai kaltino projekto plėtotojus, bendrovę „YIT Kausta“, kad jų supiltas pylimas, kuris turėtų apsaugoti statinius potyvnio atveju, gadina kraštovaizdį. Bet šiandien tik pabrėžiama, kad dalis terasinės konstrukcijos pylimo virs amfiteatru, nuo kurio atsivers įspūdinga, iki šiol kauniečių nelabai matyta panorama į kitame krante esantį senamiestį, santaką ir projekto įkvėpimo šaltiniu tapusią Kauno pilį.
Planuojama, kad dalis sutvarkytos pakrantės kauniečiams bus atverta jau šių metų lapkritį, o gruodžio mėnesį į naujai statomus butus kelsis pirmieji gyventojai. 5,4 ha ploto bendrovės „YIT Kausta“ vystomoje teritorijoje šiuo metu statomi pirmieji trys namai su 92 butais.
Pasak „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, kuriamas modernus komfortiškas kvartalas su viešosiomis erdvėmis: „Tikimės, kad Piliamiestis suteiks postūmį naujo rajono susikūrimui Kaune ir taps nauja kauniečių mėgstama laisvalaikio erdve. Taip pat viliamės, kad statybos paskatins aplinkinių teritorijų vystymąsi ir tolimesnius nepelnytai užmirštos krantinės tvarkymo darbus“.
Neries pakrantėje tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, 5,4 ha ploto Piliamiesčio teritorijoje numatyta pastatyti 20 pastatų – gyvenamuosius namus ir daugiafunkcį pastatą su biurų ir prekybinėmis patalpomis. Planuojama, kad per artimiausius metus čia įsikurs apie 2000 gyventojų.
Pasak Piliamiesčio projekto autoriaus, architektūros studijos „Kita kryptis“ įkūrėjo Tomo Kriaučiūno, visi kvartalo pastatai suprojektuoti trimis savitos stilistikos ir aukštingumo statinių grupėmis. Siekiant išlaikyti stilistinę vienovę su architektūrine aplinka, arčiausiai upės esančių namų šlaitiniai stogai suprojektuoti taip, kad primintų tradicinių senamiesčio pastatų siluetus.
„Kurdami projektą laikėmės trijų pagrindinių nuostatų: siekėme išlaikyti vizualinį ryšį su kitame krante esančiu Kauno pilies kompleksu, antra, išsaugojome teritorijos viduje plytintį senąjį pušyną, kuris taps jaukia poilsio vieta gyventojams, trečia – didelį dėmesį skyrėme komfortiškų gyvenamųjų vidaus erdvių – poilsio zonų, vaikų žaidimo aikštelių – sukūrimui. Projektuodami kompleksą nuolat grįždavome prie idėjos, kaip jis atrodys iš senamiesčio kranto, miesto apžvalgos aikštelių“, – pasakojo T. Kriaučiūnas.
Didelis dėmesys gyvenamųjų namų teritorijoje skiriamas aplinkai. Pasitelkti landšafto specialistai sukūrė žaliųjų zonų projektus. Pirmųjų aukštų gyventojai turės terasas, aukštesniuosiuose aukštuose – erdvius balkonus su vaizdu į pakrantę ar žaliąsias zonas.
Arčiausiai upės esantys pastatai dengti tamsių keraminių plokščių apdaila, toliau nuo upės projektuojami tradicinės architektūros šviesiu tinku bei termiškai apdorota mediena dailinti pastatai.
Gyvenamuosiuose namuose numatomi aplinką tausojantys ir energiją taupantys sprendimai – didesnės šiluminės varžos langai, fasadai bei stogai, centrinė rekuperacinė – mechaninė oro vėdinimo – sistema ir kt.
Piliamiesčio projektą, kurio pasiruošimas užtruko trejus metus, planuojama įgyvendinti etapais ir užbaigti iki 2025 metų. Daugiau informacijos apie projektą: www.piliamiestis.lt.
Parengta naudojantis „YIT Kausta“ inf.
