Blog

„DC Pier“ – modernių technologijų „prieplauka“ mieste

Pauliaus Gasiūno nuotr.

Pirmasis sostinės Saltoniškių gatvėje iškilęs „DC Pier“ biurų miestelio pastatas (projekto autoriai – architektų biuro „Archinova“ komanda) jau turi savo gyventojus – čia įsikūrė „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras. Atrijaus tipo pastate gausu naujovių ir unikalių sprendimų, kuriančių ne tik estetinį vaizdą, bet ir visapusišką komfortą darbuotojams. Architektų ir projektuotojų pastangos įvertintos ir tarptautiniu mastu – projektas pelnė „BREEAM New Construction Excellent“ sertifikatą. Tai pirmasis tokio lygio įvertinimas Lietuvoje.

Kiekvienam pastatui – po individualybę

Centrinėje Vilniaus dalyje, kiek didesniame nei 2 hektarų sklype, projektuojami biurų miestelio pastatai patenka į Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos zoną. Tačiau žvelgiant nuo pagrindinių miesto apžvalgos taškų – Tauro kalno ir Gedimino pilies kalno, sprendiniai panoramai poveikio neturi, nes projektuojamas sklypas patenka į aukštesnių pastatų vizualinių šešėlių zoną.

Projektuojama teritorija – istorinis Žvėryno priemiestis, vėliau prijungtas prie Vilniaus. Nutiesus T. Narbuto gatvę ši Žvėryno dalis buvo atskirta. Dėl ten anksčiau buvusių įvairių pramonės objektų ši dalis prarado vientisumą su aplinkiniais objektais. Todėl siūlyta teritoriją prijungti prie besivystančios urbanistinės ašies dešiniajame Neries krante, naujojo miesto centro, su jau suformuotomis ir išbaigtomis viešosiomis erdvėmis. Projektuojant kompleksą numatyta įrengti viešąją erdvę sklypo centrinėje dalyje, kuri tarnautų ne tik susisiekimui tarp atskirų komplekso pastatų, bet ir visų miestiečių labui. Kompleksas suprojektuotas taip, kad pabrėžtų ir darniai įsilietų į esamą urbanistinį kontekstą ir kompozicinę ašį.

Architektų biuro „Archinova“ architektas Aleksandras Gvildys aiškino, kad, rengiant pasiūlymus projektui „Saltoniškių 7“, buvo atsižvelgiama į perspektyvą, atsiveriančią leidžiantis Ukmergės gatve Vilniaus centro link. Sumanyta pastatus išdėstyti skirtingose terasose, žvelgiant nuo Ukmergės gatvės kuriama laiptuota silueto linija. Iš viso sklype numatyta 4 administracinių pastatų su pusiau atvirais kiemeliais kompozicija. Didelė vientisa teritorija skaidoma, projektuojamos viešosios erdvės sklypo viduje. Viešosios erdvės tarp pastatų ir su jomis besijungiantys pastatų kiemeliai, planuojama, sudarys harmoningą ir atraktyvią erdvinę struktūrą. Projektu formuojamas pėsčiųjų ryšys, lygiagretus su Pieninės gatve. Numatytos dviratininkų judėjimo trasos, siekiančios 500 metrų.

Administracinio pastato aukštis aukščiausioje vietoje siekia 25 m, aukšto plotis plačiausioje vietoje yra 20,5 metro. Tipinio aukšto konstrukcinis aukštis nuo grindų iki grindų yra 3,9 m, pirmojo aukšto – 4,5 metro. Pastato forma leidžia maksimaliai išnaudoti sklypą ir suformuoja praktišką ir funkcionalią geometriją. Išoriniai pastato fasadai gali būti išnaudojami ergonomiškam biuro baldų išdėstymui. „DC Pier“ projektuojami 5 liftai. Projektuojant „DC Pier“ liftus daug dėmesio buvo skirta funkcionalumui – vertikalusis jų greitis atitinka aukščiausius standartus. Netipinis ir liftų dizainas. Tiek panoraminiai, tiek krovininiai liftai buvo pritaikyti prie pastato interjero sprendinių.

Visų keturių komplekso tūrių išorės fasadų architektūrinę išraišką numatoma projektuoti atsikartojančio medžiagiškumo ir charakterio. Tokiu būdu bus išgautas kvartalo ansambliškumas, vientisumas. Tačiau pusiau uždarų vidinių kiemelių architektūra ir landšafto sprendiniai numatomi kontrastingi. Kiekvieno pastato kiemelis turės individualią landšafto architektūros koncepciją, atspindinčią skirtingus motyvus (elementus) gamtos tema: vandenį, medį, kalvą, slėnį, tarpeklį, pievą.

Pauliaus Gasiūno nuotr.

Vyraujantis elementas – vanduo

Būtent pirmajam „Saltoniškių 7“ stačiakampio formos, 6 aukštų pastatui, kuriame įsikūrė „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras, priskirta vandens stichija. Architekto ir projekto vadovo teigimu, tokiu gamtos išraiškų priskyrimu siekta kiekvienam iš keturių pastatų suteikti identitetą – tarsi individualų adresą tame pačiame sklype. Kiekvieno gamtos elemento tema pastatuose bus išreikšta interpretuojant numatytus projektinius sprendimus. Pirmame etape pasirinktą vandens temą atskleidžia kieme suprojektuotas vandens telkinys, kurio vandens raibuliavimas jaučiamas ant visų kiemo fasadų paviršių. Įrengtas 27,5 m ilgio kabantis tiltas – vienintelis toks Lietuvoje, sukurtas specialiai šiam pastatui. Šio tilto lubos turi atspindintį paviršių, kuris vandens raibuliams leidžia sklisti per visas erdves.

Pastato vidaus fasadai – išskaidrinto stiklo. Ant šio blizgaus paviršiaus per atspindį matysis raibuliuojantis vanduo. Šis motyvas pratęsiamas ir interjere – ant pastato branduolių suprojektuota grafinė kompozicija vandens tema (maždaug 25 ir 70 m dydžio). Šis akcentas matomas tiek stebint pastatą iš kiemo, tiek vidaus erdvėse. Šio paveikslo spalvinis sprendimas pratęsiamas į pastato darbo erdvių interjerus. Todėl kiekvieno aukšto darbo zonų interjeruose dominuoja skirtingos spalvos ir medžiagos, priderintos prie bendro koncepto.

„Vandens tema labai tiko šiame pastate įsikūrusiam „Danske Bank“. Danai (ir apskritai skandinavai) neįsivaizduojami be jūros, vandens kanalų miestuose. Ne be reikalo oficialus pastato pavadinimas „Danske Campus (DC) Pier“. O „Pier“ tai prieplauka“, – sprendimą rinktis vandens motyvus aiškino A. Gvildys.

Fasado sprendimais šiame pastate siekta išryškinti pastato išorinį monumentalumą, šviesumą. Pastato išorės perimetro fasadai projektuojami iš vertikalių fasado elementų – kuriamas kieto, tvirto tūrio įspūdis. Vertikalių piliastrų medžiagiškumas – dažyto aliuminio kompozito plokštės. Pastato vidinės erdvės fasadai projektuojami iš aliuminio ir stiklo konstrukcijų, taip kuriamas lengvos, skaidrios erdvės įspūdis.

Kadangi pastatas bus apžvelgiamas ir nuo Šeškinės kalvų, dėmesio skirta ir jo stogo architektūrai. Inžineriniai įrenginiai slepiami specialiai tam suprojektuotose prieduobėse. Stogo architektūra sprendžiama kaip penktasis fasadas.

Atitinka moderniausius kriterijus

Pauliaus Gasiūno nuotr.Neseniai iškilęs pirmasis projekto „Saltoniškių 7“ pastatas atitinka moderniausius ir inovatyviausius kriterijus, tarptautiniu mastu keliamus biurų pastatams. Projektuotojai pasistengė, kad pastate būtų užtikrintas maksimalus komfortas darbuotojams ir aptarnaujančiam personalui. Darbo erdvės suplanuotos taip, kad jas būtų galima skaidyti, perplanuoti įvairiais būdais, atsižvelgiant į įsikūrusių kompanijų poreikius. Patalpas galima lengvai pertvarkyti į kabinetines darbo vietas ar atviras erdves („open office“) arba derinti šiuos tipus pagal poreikį. Taip pat suplanuotos maitinimo, konferencijų, sporto, žaidimų, poilsio ir net darbuotojų vaikų priežiūros funkcijos. Visas šias funkcijas sujungia bendras atrijus, kuriame įrengta kabanti laiptinė ir panoraminiai liftai, kuriais migruojant per pastatą atsiveria įspūdingi atrijaus ir vidinio kiemelio su vandens telkiniu bei kabančiu tiltu 5–6 aukšte vaizdai.

Pastatas – A energinio naudingumo klasės. Jame integruotos moderniausios inžinerinės sistemos. Taip pat įdiegta išmanaus pastato valdymo sistema. 10 proc. pastatui reikiamos energijos pagaminama ant stogo išdėstytais saulės elementais. Apskritai šiam inovatyviam statiniui reikia 40 proc. mažiau energijos, 52 proc. mažiau suvartojama vandens. Į aplinką išmetama 32 proc. mažiau CO2. Biurų patalpų dvigubo fasado ekranas prastumtas pirmo aukšto atžvilgiu. Dvigubo fasado ekranas apsaugos biurų darbuotojus nuo transporto triukšmo, sklindančio nuo judrios Saltoniškių ir Ukmergės gatvių sankryžos. Be šių praktinių ypatybių gana sudėtingos konfigūracijos fasadas suteikia pastatui išskirtinę trijų dimensijų architektūrą, kuri darniai įsilieja į kuriamo modernaus naujojo Vilniaus centro siluetą.

A. Gvildys atskleidė, kad projektas buvo įgyvendintas vos per 2 metus – tai neįtikėtinai trumpas laikotarpis tokios apimties ir inovatyvumo idėjoms. Architektas būtent trumpą laikotarpį nurodo kaip pagrindinį iššūkį, su kuriuo teko susidurti per kūrybinį procesą. Prie darbo projektuojant prisidėjo architektų biuro „Archinova“ komanda: Andrius Sinius, Artūras Mažeika, Virginija Kazlauskaitė, Jovita Saveikė, Sandra Paškevičienė ir Vytautas Trinkūnas. Konstrukcinių darbų ėmėsi Virmantas Juocevičius ir Vytautas Cvirka iš „ASD Project“. Dar projekto rengimo stadijoje statinys buvo projektuojamas pagal „Breeam International New Construction 2013“ darnios plėtros standartą. Orientuotasi į „Very good“ ir „Excellent“ sertifikatą. Komandos pastangos nenuėjo veltui – šis pastatas kol kas vienintelis Lietuvoje įvertintas „Excellent“ sertifikatu.

„Knauf“ sprendimai biurų pastate „DC Pier“

Vilniuje metų pradžioje atidaryto verslo centro „DC Pier“ vidaus sprendimams įgyvendinti buvo pasitelktos kokybiškos „Knauf“ medžiagos ir pažangios sistemos. Anot „Knauf“ projektų vadovo Remigijaus Lukausko, pastato architektai siekė išlaikyti griežtas fasado architektūrines linijas ir kartu išsaugoti vidaus ir išorės vientisumą. Vis tik daugelį specifinių vidaus sprendimų nebuvo lengva įgyvendinti, todėl patarimų kreiptasi į „Knauf“ specialistus.

Biurų pastato viduje buvo montuojamos sistemos pertvaros „Knauf W112“, sistemos apkalos „Knauf W628B“, sistemos lubos „Knauf D112“, sistemos priešgaisrinės šachtos „Knauf W629“ ir priešgaisriniai reviziniai liukai „F-TEC“. Visose „Knauf“ gipskartonio sistemose buvo naudojamas siūlių armavimo glaistas „Knauf Uniflott“, o įrengiant pastato šlapias patalpas – hidroizoliacinės sistemos „Knauf“.

R. Lukausko teigimu, įrengiant administracinius pastatus dažniausiai atsiranda specifinių klausimų, kurių statybos darbų vadovai, siekdami aukščiausios darbų kokybės, nesiryžta spręsti vieni patys. Tokiais atvejais kreipiamasi į kompaniją „Knauf“, kurios specialistai padeda rasti priimtinus profesionalius sprendimus. „Vykstame tiesiai į objektą ir ieškome geriausio situacijos sprendimo. Didesnės apimties projektuose labai svarbu gera komunikacija. Tam, kad visame objekte būtų vienodai užtikrinta darbų kokybė ir vientisumas, atsakymus į klausimus stengiamės pateikti kaip galima greičiau. Administraciniai pastatai – tokia vieta, kur iš pažiūros smulki bėda gali virsti labai brangiai kainuojančia didele problema garantinio laikotarpio metu. Džiugu matyti, kad pastaruoju metu rangovai taip pat pradeda į tai atkreipti dėmesį“, – sakė R. Lukauskas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 2.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.