Top Baneris

Būsto įsigijimas: garantijos (II)

2015 kovo 29 d.
Pasidalykite straipsniu

„Statyba ir architektūra“ kartu su nekilnojamojo turto plėtros įmone „Eika“ tęsia straipsnių ciklą apie tai, ką naudinga žinoti renkantis savo svajonių namus, į kokias detales būtina atkreipti dėmesį ir į kokius klausimus reikia atsakyti siekiant išsirinkti tinkamą būstą. Ankstesniame straipsnyje buvo aptarta, kokie spąstai slypi perkant būstą, kuris oficialiai įformintas kaip negyvenamosios paskirties patalpos.

Garantijos, arba Iš ko aš perku?

Perkant būstą pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas jį parduoda, taip pat kas prisiima garantinius įsipareigojimus už pastatą. Gyvenamųjų namų projektams įgyvendinti pastaraisiais metais dažnai kuriamos specialios vienkartinės įmonės. Pavyzdžiui, įsteigiama įmonė „Vienas projektas“, kuri nusiperka sklypą, pastato namą, parduoda butus, o tada yra uždaroma. Tokia bendrovė, įprastai sukurta tik vienam nekilnojamojo turto projektui realizuoti, gyvuoja kelerius metus, t. y. kur kas trumpiau, negu teisės aktais reikalaujama iš pardavėjo prisiimti garantinius įsipareigojimus būsto pirkėjui už pastatą. Ir kai tokio nekilnojamojo turto plėtotojo nebelieka, iškyla klausimas, kas turi vykdyti garantinius įsipareigojimus kilus nesklandumams.

Nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda atkreipė dėmesį, kad pirkėjas turi reikalauti, jog būsto pirkimo–pardavimo sutartyje būtų nurodoma, kas vykdys minėtus įsipareigojimus. Taip pat būtina įvertinti, ar įmonė gali užtikrinti garantijas visam teisės aktais nustatytam laikotarpiui. Be to, privalu užduoti klausimą, kiek metų ji veikia ir planuoja veikti.

„Nereikia bijoti išsiaiškinti, kokie bendrovės planai numatomi užbaigus projektą ir pardavus butus. Pirkėjas turi įvertinti ir garantijas prisiimančios įmonės mokumą. Jeigu įstatinis įmonės kapitalas minimalus ir siekia vos 1500 eurų, reikėtų gerai apmąstyti, ar ji galės atlikti remonto darbus, jeigu to prireiktų“, – kalbėjo M. Žibūda.

Būna atvejų, kai įsigijus net ir brangų būstą po kelerių metų išryškėja brokas ir pastatą tenka remontuoti. Tokio remonto kaina gali siekti nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių eurų, tad ir būsto kaina gali smarkiai išaugti, jeigu gyventojams patiems tektų atlikti remonto darbus.

Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius taip pat patarė įvertinti pardavėjo, iš kurio perkamas būstas, patikimumą: kiek metų jis dirba rinkoje, kiek turėjo garantinės priežiūros atvejų, kaip įvykdė savo įsipareigojimus. Be to, svarbu paklausti, kas įmonėje atlieka šias funkcijas, ar yra atskiras garantinės priežiūros skyrius, jeigu taip – kiek žmonių jame dirba.

„Būsto pardavėjas turi nurodyti ir asmens, į kurį galima kreiptis iškilus klausimams dėl garantinės priežiūros, pareigas bei kontaktus. Taip pat derėtų išsiaiškinti, kokia yra aptarnavimo tvarka, kaip organizuojamas procesas ir kokie yra darbų atlikimo terminai. Jeigu būsto pardavėjas sunkiai gali atsakyti į tokius klausimus, pirkėjui verta būti budresniam“, – įspėjo M. Žibūda.

Specialistai siūlo tinkamai įvertinti kriterijų „iš ko perku“. Neretai gyventojas, pirkdamas automobilį ar brangesnį elektronikos prietaisą, garantinę priežiūrą laiko būtina ir be jos tikriausiai nesiryžtų pirkti net televizoriaus ar dulkių siurblio. O įsigyjant vieną brangiausių savo gyvenimo pirkinių šis klausimas yra tiesiog pamirštamas.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video