Daugiau dėmesio architektūrai – tokį tikslą kurdamos naują studijų klasifikaciją deklaruoja Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Aplinkos ministerija (AM). Svarstoma perkelti architektūrą iš meno studijų srities ir rasti jai tinkamesnę draugiją ar net išskirti atskirą architektūros studijų krypčių grupę. Vis dėlto aukštosiose mokyklose abejojama, ar svarstomos permainos tikrai motyvuotos ir prasmingos.
Iniciatoriai tiki permainomis
ŠMM Mokslo, studijų ir technologijų departamento patarėja Daina Lukošiūnienė paaiškino, kad diskutuoti apie 2010 metais priimtos studijų klasifikacijos keitimą pradėta prieš metus, pastebėjus, kad išaugo smulkių programų skaičius ir susiaurėjo teikiama kvalifikacija. Remtasi ir užsienio šalių, kur studijų krypčių pavadinimus atitinkančių kvalifikacinių laipsnių mažėja (pavyzdžiui, Estijoje naudojami tik septyni kvalifikaciniai laipsniai), praktika.
Dabar kvalifikacinių laipsnių pavadinimai siejami su studijų krypties arba šakos pavadinimu. Tiesa, nors šiuo metu yra beveik 130 studijų krypčių ir beveik 600 šakų, 400 jų nenaudojamos,
t. y. nėra tokių studijų programų. Siūlydama naujoves, anot
D. Lukošiūnienės, ŠMM rėmėsi išsamia Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenų analize.
Naujojoje studijų klasifikacijoje vietoj 6 studijų sričių numatyta 15–16 krypčių grupių. Kvalifikacinis laipsnis būtų siejamas su studijų krypčių grupės pavadinimu (platus laipsnis), tačiau diplome būtų įrašomas ir studijų krypties pavadinimas. Pavyzdžiui, sveikatos mokslų studijų krypčių grupę sudarytų medicina, slauga, visuomenės sveikatos mokslai, farmacija. Diplome būtų įrašytas sveikatos mokslų bakalauro (magistro) laipsnis, o studijų kryptis būtų slauga.
Kalbant apie architektūrą, pašnekovės įsitikinimu, įmanomi keli variantai, kuriuos ŠMM pateikė architektų bendruomenei. Jeigu architektūra būtų išskirta į atskirą grupę, grupės pavadinimas turėtų tikti ir architektūrai, ir kraštovaizdžio architektūrai. Vienas siūlymų – architektūros mokslai. Tokiu atveju diplome atsirastų įrašas: architektūros mokslų bakalauro (magistro) laipsnis, studijų kryptis – architektūra (arba kraštovaizdžio architektūra). Jei architektūra liktų meno studijų krypčių grupėje, įrašas diplome būtų toks: menų studijų bakalauro (magistro) laipsnis, studijų kryptis – architektūra (kraštovaizdžio architektūra).
Pasak D. Lukošiūnienės, tarptautinis švietimo klasifikatorius ISCED architektūrą priskiria ne prie menų ir humanitarinių, bet prie inžinerinių, gamybos ir statybos mokslų. ISCED klasifikatorius įprastai naudojamas statistikai („Eurostat“), tačiau kai kurios šalys jį pasitelkia ir akademiniams tikslams, nes sukurto tarptautinio studijų klasifikatoriaus iki šiol nėra. Pašnekovė pripažino, kad nuolat tenka pabrėžti akademinę kuriamos klasifikacijos paskirtį.
ŠMM atstovė nesistebi, kad dėl architektūros padėties studijų klasifikacijoje kilo daug diskusijų: „Architektūros studijos integralios: čia yra ir matematikos, ir meno, studijų krypties pagrindams priskiriami architektūros istorijos ir teorijos, aplinkosaugos, paveldosaugos, statybos inžinerijos, statybinės fizikos, statybos ekonomikos ir teisės, vizualinės raiškos ir kiti dalykai. Manau, atskirti architektūros krypčių grupę būtų naudinga, nes toks sprendimas padėtų išlaikyti studijų unikalumą, kuris apibrėžiamas kaip meno ir mokslo sintezė.
