Top Baneris

2014 spalio 23 d.
Pasidalykite straipsniu

Kokia yra geriausia lietuviška šiuolaikinė architektūra? Kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos – architektūros? Su kokiomis architektūros, miestų kūrimo problemomis susiduria ir kokiomis išmoktomis pamokomis gali pasidalinti mūsų kaimynai? Apie tai interviu pasakoja Lietuvos architektų sąjungos organizuotos Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2013-2014 “ žiuri nariai: Suomijos architektų sąjungos pirmininkas Esko Rautiola, Estijos architektų sąjungos pirmininkas Indrekas Almanas ir architektūros biuro MADE iš Latvijos vadovas Mikelis Putramas. Straipsnis parengtas laidų „Reikia architekto“, transliuojamų per „Žinių radiją“, pagrindu.

Ką pirmiausia reikėtų vertinti žvelgiant į pastatą, kvartalą ar viešąją erdvę? Ar architektūros kokybė nusakoma universaliais kriterijais, ar jie prikauso nuo konkrečios šalies?

I. A. Žinoma, priklauso. Japonijoje būtų vertinamas tik konkretus namas, nekreipiant dėmesio į jo ryšį su aplinka. Tačiau mūsų kraštuose pirmiausia dėmesys kreipiamas į kontekstą, kuriame yra pastatas, o tada sprendžiama, ar pastarasis dera, kontrastuoja su aplinka, ar ją pagerina.

M. P. Architektūra giliai susijusi su miesto ir net šalies socialiniu gyvenimu. Ne taip lengva įvertinti architektūrą tik žiūrint į ją. Tikriausiai žmonės, kurie tiksliausiai gali įvertinti architektūrą, yra jos tiesioginiai vartotojai. Geriausia architektūra yra ta, kuri provokuoja diskusijas ar, atvirkščiai, yra nematoma. Aš labiausiai vertinu architektūrą, kuri inspiruoja socialinius veiksmus ir reakcijas.

E. R. Neįmanoma nusakyti, kas yra kokybiška architektūra, o kas ne. Tačiau bet kokiu atveju gera architektūra žmonėms suteikia pasitenkinimo jausmą, padaro jų gyvenimą gražesnį, geresnį. Be to,  architektūra vienaip vertinama vartotojų, kitaip – architektų. Kartais architektai nesuvokia, jog jie tik seka mada. Taip, kokybiškos architektūros bruožai yra universalūs, o kultūriniai konkrečios šalies aspektai yra tik prieskoniai.

Kokiais kriterijais rėmėtės, vertindami naujausius Lietuvos architektūros kūrinius?

E. R. Pirmiausia stengėmės pažvelgti į pastatus iš vartotojo pozicijos, įvertinti, ar pastatas atitinka savo paskirtį.

I. A. Vertindamas klausiau kiekvieno pastato vartotojo, kaip jie jaučiasi jiems suprojektuotame pastate, ar jie susiduria su kokiais nors architektūros nulemtais suvaržymais. Kartą vienas Estijos verslininkas taip apibrėžė gerą architektūrą: „Gera architektūra yra ta, kurios fone norėtum nufotografuoti savo vaiką“. Šį kriterijų galima taikyti skirtingoms šalims, nors kartais tuo negalima apsiriboti. Kartais beveik nematomas pastatas yra geriausias. Vertindami Lietuvos architektūrą, mes rėmėmės skirtingais kriterijais, tačiau mūsų sprendimas buvo vienodas.

Lietuvos architektūros apžvalginėje parodoje apdovanojote penkis per 2013-2014-uosius metus sukurtus projektus. Kodėl jie geriausi? Pradėkime nuo architektūros biuro URBAN LINE sukurtos Kelininkų veteranų ąžuolų giraitės poilsio aikštelės greitkelyje Vilnius-Kaunas.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video