Blog

Ateities urbanistai – įžvalgūs kūrėjai

Dr. Dalia Bardauskienė, Lietuvos urbanistinių forumų iniciatorė ir dalyvė.

Retrospektyva dėl perspektyvos

Spalio 20 dieną Panevėžyje Lietuvos urbanistai rinksis į XI forumą, kuriame, vykdydama X forumo rezoliuciją, Aplinkos ministerija pristatys Urbanistinės chartijos metmenis, o jaunieji urbanistai tęs diskusijas, kaip planavimo procesą padaryti atvirą, konstruktyvų ir mažiau formalų, kaip įtraukti visuomenę sprendžiant sudėtingus planavimo uždavinius.

Šia proga pravartu prisiminti, kad jau daugiau nei dešimt metų Lietuvos urbanistinių forumų dalyviai puoselėja miestų darnios plėtros idėjas, dalijasi gerąja praktika ir svarsto, kokią naudą sukūrė visuomenei.

Lietuvos urbanistų judėjimas atsirado 2007 metais kaip atsakas į netobulus teisės aktus, paverčiančius teritorijų planavimą biurokratizuotu, formaliu procesu, ir kaip siekis spręsti ne tik estetinius, bet ir ekologinius, inžinerinius, socialinius, ekonominius klausimus.

Urbanistinių forumų įkūrėjai buvo idealistai, tačiau aiškiai matė problemas ir siūlė konstruktyvius sprendimus. Forumo paskatinta, 2008 metų sausio 8 dieną Vyriausybė sukūrė darbo grupę, kuri parengė Teritorijų planavimo įstatymo keitimo koncepciją, o 2012-aisiais Seimas priėmė naują įstatymą.

Forumai tapo Vyriausybių programų priemone, o Aplinkos ministerijai sukūrė erdvę tartis su visuomene ir socialiniais partneriais dėl urbanistinės politikos gairių ir įgyvendinimo. Forumas paskatino kitas visuomenės iniciatyvas, pavyzdžiui, įkurta Darnios plėtros akademija, vyksta Darnios plėtros konkursai, organizuojama kitokia veikla.

Tačiau įsigilinus į siekių esmę teko nusivilti, nes darnios plėtros siekiai pareikalavo daugiau žinių ir gebėjimų, nei turime. Akivaizdu, kad savivaldybėms suteikta teisė planuoti yra nepagrįsta ištekliais. Valstybės institucijų norminiai reikalavimai dažnai prasilenkia su technologine pažanga ir demokratijos principais.

Didžiausiu iššūkiu tapo privačios iniciatyvos teise vystomos teritorijos, kuriose neišsprendžiamas viešosios infrastruktūros poreikis, o labdaros ir prievartos principai yra neįteisinti, dažnai neskaidrūs. Neturime objektyvių rodiklių pasikeitimams ir pasiekimams darniai miestų plėtrai matuoti ir vertinti.

Prieš metus Kaune vykęs X forumas tapo išskirtiniu dėl keleto aplinkybių. Pirmiausia sutarta, kad urbanistinių forumų veikla vis dar aktuali, nes suteikia pozityvios energijos keisti ir keistis į procesą įjungiant visuomenę. Taip pat nuspręsta, kad, apibendrinus Lietuvos urbanistinės plėtros daugiau nei 25-erių patirtį, būtina sukurti Lietuvos ateities miestų chartiją (viziją). Galiausiai į forumų veiklą įsitraukė jaunųjų urbanistų karta (LUIT), turinti ne tik entuziazmo, bet ir vakarietiškų tarpkryptinio pobūdžio žinių bei patirties.

Vilniaus plano maketas. panoramio.com nuotr.

Kokią miestų ateitį mato urbanistinių forumų dalyviai?

Nors dar nėra sutarta dėl Lietuvos miestų vizijos, vertinant forumų programas ir rezoliucijas, galima teigti, kad norime, jog urbanizuota aplinka būtų žalia ir saugi, žmonės gyventų ir dirbtų estetiškoje aplinkoje.

Ateities miestai turėtų atliepti civilizacijos iššūkius. Vykstanti trečioji industrinė revoliucija veikia pramonę, verslą, darbo vietas, vartojimą ir gyvenimo būdą. Trečiosios industrinės revoliucijos esmė yra atsinaujinanti energetika, darnios bendruomenės, išmaniosios, žaliosios miesto struktūros ir aplinkai nekenkiančios technologijos. Šie veiksniai atsispindi urbanistinių struktūrų funkcijose ir estetikoje.

Demografinės tendencijos verčia modeliuoti miestų nykimą ar augimą, tačiau viskas pirmiausia įvyksta žmonių sąmonėje, pasirenkant vertybes. Dar neseniai žmonės vertino būsto kainą ir gyvenimą nuosavame name. Dabar ima branginti laiką ir sveikatą: dažniau renkasi butą miesto centre, arčiau darbo vietų, ten, kur gali gauti paslaugų, džiaugtis turiningu laisvalaikiu, vaikščioti pėstute ar važinėti dviračiais. Optimistiška, kad viešasis transportas vėl taps populiaria susisiekimo rūšimi.

Išmaniosios technologijos, aukštųjų technologijų pramonė pakeis tradicines darbo vietas, neterš, o puoš miestų aplinką. Žmonės galės dirbti ir namuose, o kavinės ar bibliotekos, visuomeninių pastatų holai taps bendravimo ir susitikimų vieta.

Motyvuotai rinkdamiesi darbo vietas, žmonės daug keliaus, todėl ne nuosavas būstas, o jo nuoma taps įprastu reiškiniu.

Norisi tikėti, kad žmonės nebėgs iš kompleksiškai atnaujintų sovietinių rajonų, kuriuose įsikūrę didžiuma šalies gyventojų (vien Vilniuje apie 350 tūkst.), juk juose tiek daug erdvės ir galimybių kaimyniškai tvarkytis.

Augs teritorijų ir pastatų naudojimo daugiafunkciškumas, dominuos žalioji architektūra ir darnioji statyba. Gamta ir kultūra taps plėtros koncepcijų svarbiausia dalimi, ypač konversijos projektuose. Aukštybiniai pastatai nedemonstruos tik verslo galios, o suteiks estetinę ir simbolinę kokybę viešosioms erdvėms ir miesto panoramoms.

Didieji miestai taps dirbančių regionų centrais, bendradarbiaus su kaimyninėmis savivaldybėmis vystant bendrą infrastruktūrą, ekonomiką, paremtą ne tik vietos ištekliais, bet ir išskirtinumu. Bus atviri atvykstantiems ir naujas darbo vietas kuriantiems žmonėms.

Vilnius. BFL nuotr.

Kam kuriame ateities miestus

Teritorijų planavimo projektų koregavimas jau tapo brangiu, įprastu užsiėmimu. Dauguma turime karčios patirties, kai planai netenkino nei visuomenės, nei verslo. Tai reiškia, kad viešų svarstymų procesai buvo formalūs, nepasiektas susitarimas. Neturėdami bendruomenių paramos, nesuvaldome nekonstruktyvių ginčų ir garsiakalbių egoistų. Galiausiai gimsta nebrandūs plėtros sprendiniai, kurie ir miršta, dūlėdami archyvuose.

Akivaizdu, kad pasikeitimai miestų aplinkoje vyksta greičiau nei visuomenės sąmonėje. Žmonės yra konservatyvūs, kai kalbama apie neišvengiamus pokyčius. Svarbu, kad jie nenutiktų paslapčia ir žmonės kuo anksčiau sužinotų apie planus. Profesionalių urbanistų profesinės etikos uždavinys – sudominti, įsiklausyti į siūlymus, išmokti bendradarbiaujamojo ir dalyvaujamojo teritorijų planavimo. Juk kuriame žmonėms, modeliuojame jų ateitį.

Kodėl dar nesame ten, kur trokštame būti

Lietuvoje dar trūksta etiškai dirbančių profesionalų, gebančių vadovauti stambiems urbanistiniams projektams, tam neturime stiprios urbanistų rengimo ir praktikos bazės. Urbanistikos neišmokstama tik kaupiant žinias, labai svarbu lavinti įgūdžius. Šie elementai negali vienas kito pakeisti. Teorinių studijų dalis turi eiti pirma praktinių disciplinų.

Sėkminga urbanistinė veikla siejama su kūrybingu tarpdisciplininiu bendradarbiavimu, jai nepakanka siaurų teorinių žinių, reikalingi įgūdžiai dirbti su integruotais projektais, skirtingų profesijų komandose, su įvairiomis visuomenės interesų grupėmis.

Šiose srityje dar stokojame žinių, šiuolaikiškų metodų ir gerosios praktikos, tačiau bendromis mokslo, valdžios, praktikų ir visuomenės darbu galime tai pasiekti. Ateities urbanistikos specialistai turi būti strategais, mediatoriais ir, žinoma, pirmiausia įžvalgiais kūrėjais.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.