Balandžio 19-ąją Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti Architektūros įstatymo projektą. „Šis įstatymas itin reikalingas, jo nekantriai laukia visa architektų bendruomenė. Be jo neįmanoma pašalinti daugelio spragų, susidariusių todėl, kad atskiri teisės aktai negali apimti ir sureguliuoti visų architektūrinės veiklos sričių. Deja, kol kas taip yra. Padėtis iš esmės pasikeistų, jeigu šis įstatymas būtų priimtas“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Architektūros įstatymas įtvirtintų esmines architektūros kokybę reglamentuojančias nuostatas ir jos kriterijus, sudarytų galimybes rengti atvirus konkursus geriausios architektūrinės idėjos ar projektinių pasiūlymų atrankai planuojant ar projektuojant architektūriniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus.
Kadangi ligi šiol nėra visapusiškai sureguliuota architektų profesinė veikla, naujasis įstatymas pašalintų ir šią spragą. Jis nustatytų architektų veiklos pagrindinius principus ir sritis, jų teises, pareigas ir atsakomybę, rengimo ir kvalifikacijos reikalavimus, skatintų išnaudoti architektų savivaldos galimybes.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo apibrėžti savivaldybės vyriausiojo architekto statusą, valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų ar įstaigų kompetenciją architektūros srityje. Architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo srities, kitiems su architektūros sritimi susijusiems klausimams nagrinėti, architektūros kokybei vertinti numatoma steigti architektūros tarybas.
Architektūros įstatymo projektas parengtas pagal šio įstatymo koncepciją, Vyriausybės patvirtintą dar 2009 metais. Jį rengiant ir tobulinant prireikė daugybės aptarimų, derinimų ir diskusijų.
