Blog

Ar statybų sektorius suspėjo pasiruošti A energinio naudingumo klasei?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, statybos apimtys mūsų šalyje nuolat auga – pirmą metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, išduotų naujų statybą leidžiančių dokumentų skaičius augo 7,2 proc., o individualių namų leidimai sudarė 97,6 proc. visų išduotų statybos leidimų. Ar aktyvesniam norui statytis įtakos turėjo griežtėjantys energinio efektyvumo reikalavimai, atsakyti, matyt, sudėtinga. Vis dėlto, kone metams atidėjus reikalavimą statyti A klasės namus, nė statytojai neslėpė noro suspėti parengti kuo daugiau B energinio efektyvumo klasės projektų.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigalioja naujas statybos techninis reglamentas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami pastatai privalės atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Vis dėlto specialistai prognozuoja, kad įsigaliojus naujovėms, prašymų banga turėtų nuslūgti, mat buvo skubama prašymą statyboms pateikti iki lapkričio 1-osios – tuomet dar nebūtų taikomos naujojo reglamento taisyklės.

„Pokyčiai statybos techniniame reglamente buvo planuojami ilgą laiką, dar ilgiau – vis atidedami, suteikiant statybų rinkos dalyviams galimybę geriau pasiruošti naujiems reikalavimams, – sako bendrovės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas. – Statybų procesai turėtų vykti tikrai sklandžiai, juolab kad jau ir šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 140 A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namų, taip pat statomi ir pasyvieji namai. Tai reiškia, kad šiems reikalavimams pasiruošusių buvo ir anksčiau.“

Pokyčiai reglamente – dalis nacionalinio plano, kaip statybų sektoriuje sumažinti pastatų energijos sąnaudas, padidinti jų energinį efektyvumą bei pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius. Tokius reikalavimus Europos Sąjungos valstybės vykdo pagal privalomą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES, iki 2020-ųjų privaloma pasiekti bendrą tikslą – kad atsinaujinančių išteklių energija sudarytų 20 proc. bendro ES šalyse suvartojamos energijos kiekio. Pastatuose iki šiol buvo suvartojama 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, todėl šiam sektoriui nuolat plečiantis, būtini pokyčiai vartojant energiją.

Rytoj įsigaliosiantis reikalavimas jau pažįstamas šios srities specialistams, tačiau kelia nemažai klausimų užsakovams, t. y. tiems, kurie įsigys ir gyvens naujai pastatytuose namuose. Viena esminių diskusijų – ar iš tiesų reikalavimas statyti bent A energinės klasės pastatus reiškia, kad nuo šiol visi namai privalės būti pasyvūs, o tai reiškia – sertifikuoti Vokietijos Pasyvaus namo institute.

„Pirmiausia reikėtų suprasti, kad A energinės klasės pastatai nėra vadinamieji pasyvūs namai. Pastaraisiais jie tampa, jei atitinka Vokietijos Pasyvaus namo instituto keliamus reikalavimus ir gauna papildomą įvertinimą – instituto sertifikatą. Reikalavimo Lietuvoje būtinai gauti tokį sertifikatą – tikrai nėra, – aiškina V. Česnauskas. – A, A+ ir A++ energinės klasės vertinamos Lietuvos institucijų, pagal ES rekomendacijas. Tačiau Vokietijos ir Lietuvos reikalavimai pastatams yra skirtingi, todėl Pasyvaus namo instituto sertifikuoti namai ne visada atitiks Lietuvos A++ klasės reikalavimus ir, atvirkščiai – A+ klasės namai gali ne visada atitikti Pasyvaus namo instituto reikalavimus.“

A+ energinio naudingumo klasės kotedžai Klaipėdos priemiestyje, Ginduliuose („Statybos projektų sprendimai“ archyvo nuotr.)

Dar vienas neaiškumas – klaidingas įsitikinimas, kad energiniam efektyvumui padidinti užteks tik storesnio šiltinimo sluoksnio. Anot V. Česnausko, norint pasiekti pastato didesnę energinę klasę, reikalingi suderinti kompleksiniai sprendimai, todėl į namo statymo procesą įsitraukus projektuotojui, statybininkui ir statybinių medžiagų gamintojui, bus galima užtikrinti kokybišką rezultatą – labai svarbus veiksnys yra būtent darbų kokybė ir teisingai parinktos medžiagos.

„Nors šiems pokyčiams buvo ruoštasi ilgai, o ir A energinės klasės pastatų Lietuvoje yra, po lapkričio 1-osios rinkoje gali pasirodyti ne tik kitokių pastatų konstrukcinių sprendimų, bet ir naujų statybinių medžiagų. Vis dėlto naujoves reikėtų vertinti atsargiai ir konsultuotis su patirtį rinkoje turinčiais specialistais, pastatų projektuotojais. Gali atsitikti taip, kad ne visos medžiagos tiks drėgnam Lietuvos klimatui, bus ne iki galo išsiaiškintos galimos medžiagų naudojimo sritys, tad galutinis rezultatas gali gautis ne visai toks, kokio tikėtasi“, – sako V. Česnauskas.

Anot jo, pagrindinė užduotis statybų bendrovėms – kaip ir iki šiol nuolat tobulėti, domėtis užsienio šalių patirtimi, diegti naujas technologijas ir, svarbiausia, analizuoti pažangiausių Lietuvos statybos įmonių patirtį bei ypatumus. Taip be didelių problemų pavyks pasiruošti ir po kelerių metų laukiantiems dar didesniems pokyčiams – nuo 2018 m. reikalavimai naujai statomiems pastatams kils iki A+, nuo 2021 m. – iki A++ energinės klasės.

a_klase_spr_3

A+ energinio naudingumo klasės vaikų darželis sostinės Santariškių rajone (SA archyvo nuotr.)

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.