Blog

Ar saugu daugiaaukščiuose?

gaisrinė sauga

Po gaisro daugiaaukščiame pastate Londone ne vienas daugiabučio gyventojas susimąstė apie savo paties saugumą. Kodėl įvyksta tokios nelaimės ir ko tikėtis iš mūsų tarnybų? Ar skęstančiųjų gelbėjimas yra tik jų pačių reikalas ir ką daryti ištikus nelaimei?

Po Londono įvykių šia tema buvo keletas apžvalgų spaudoje, apie gaisro prevenciją esame rašę ir savo žurnale, todėl pamėginsime apžvelgti svarbiausius gaisrinės saugos aspektus, remdamiesi mūsų ir kitų šalių patirtimi.

Nelaimė ar užprogramuotos klaidos?

Pelenams ataušus, apraudojus gaisro aukas, aiškėja, kad net tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Didžioji Britanija verslo interesai buvo iškelti aukščiau žmonių saugumo. Skotland Jardas pradėjo tyrimą, kuris gali baigtis net kaltinimais dėl nužudymo per neatsargumą. Juk neseniai, tik prieš metus renovuoto socialinių būstų pastato „Greenfield Tower“ fasadas buvo apdailintas aliuminio kompozito plokštėmis „Reynobond PE“, sudarytomis iš dviejų aliuminio lakštų ir degaus polietileno sluoksnio tarp jų, kuris ne tik lengvai užsiliepsnoja, bet ir skleidžia nuodingus dūmus.

Plokščių tiekėja kompanija „Arconic“ kitoms šalims skirtoje informacijoje nurodo, kad jas galima naudoti pastatams, ne aukštesniems kaip 10 metrų, t. y. kiek ugniagesiai gali pasiekti ištraukiamosiomis kopėčiomis. Kodėl darbus atliekanti kompanija nebuvo iš anksto informuota? Tiekėjas teisinasi, kad skirtingose šalyse yra skirtingi reikalavimai, statybos normos ir medžiagų pasirinkimas dažnu atveju turėtų priklausyti nuo vietos ekspertų.

Negana to, fasadui dar buvo panaudota degi termoizoliacija, apie kurią plokštes tiekusi kompanija tvirtina nežinojusi (medžiagos naudojimo instrukcijose nurodoma, kad „Reynobond PE“ plokštės gali būti tvirtinamos tik kartu su nedegiomis medžiagomis). Oro tarpe tarp jų susidarė traukos efektas, paspartinęs liepsnos sklidimą fasadu.

Dešimties ir daugiau aukštų daugiabučiuose privaloma įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, kurios apie įvykį praneštų tiesiogiai budinčiam žmogui.

Žuvo, nes buvo neturtingi

Kartkartėmis derindami projektus su priešgaisrinės tarnybos specialistais, dauguma architektų keiksnoja griežtus reikalavimus. Gyventojai, registruojantys net ir vieno aukšto pastato baigtą statybą, taip pat privalo kviestis specialistus, kad šie įvertintų, ar laikomasi visų reikalavimų.

Didžiojoje Britanijoje tvarka gerokai liberalesnė – dar 9 dešimtmetyje buvo panaikintas reglamentavimas, tuometinė ir vėlesnės valdžios reiškė pasitikėjimą verslu ir jo sąmoningumu.

Tikėta, kad kontrolę garantuos konkurencija. Deja, naujausi įvykiai tik sustiprino būgštavimus, kad besąlyginis pasitikėjimas dar nereiškia, jog bus laikomasi reikalavimų, nuo kurių priklauso net žmonių saugumas ir gyvybė. Ilgą laiką ignoruojamos socialinių būstų problemos išryškino ir dvigubų standartų taikymo pasekmes – tuo pat metu turtingesni Londono gyventojai naudojasi saugumą užtikrinančiomis gaisro gesinimo priemonėmis.

Pradžių pradžia – dar pastato projektavimo metu

Pastaruoju metu pagausėjus gaisrų, plintančių fasadais, keliami griežtesni reikalavimai medžiagų atsparumui ugniai. Taip pat svarbu užtikrinti ir saugų žmonių gelbėjimą iš pastato. Todėl kartais atrodančios nereikalingos ir statybos sąnaudas auginančios evakuacinės laiptinės yra būtinas saugos garantas.

Kalbama ne tik apie gyventojų, bet ir darbuotojų saugumą, ypač daugėjant biurams skirtų daugiaaukščių pastatų ar net jų kompleksų. Dar pastato projektinėje stadijoje konstruktoriai privalo numatyti visas priemones, įdiegtas tam skirtoje programoje. Atsižvelgiama ir į objekto paskirtį, aukštingumą, gyventojų ir lankytojų skaičių, tačiau programos nuostatai gali būti interpretuojami remiantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais.

Konstrukciniai pastatų elementai – kolonos, sijos, santvaros turi atitikti reikalavimus, nurodytus pagal Lietuvoje įteisintas bendrąsias Europos projektavimo normas – eurokodus. Tuo remiantis konstrukcijų gaisrinę saugą galima įvertinti daug racionaliau ir tiksliau, nei vadovaujantis anksčiau galiojusiu Statybos techniniu reglamentu. Konstruktoriai gali sumodeliuoti situaciją, kiek pakils temperatūra skirtinguose pastato taškuose kilus gaisrui ir apskaičiuoti, ar pastato konstrukcijos atlaikys aukštą temperatūrą.

Nors teigiama, kad metalas nedega, gelžbetoninės konstrukcijos ir net medinės kilus gaisrui atlaiko didesnę temperatūros apkrovą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. A Šapalas įspėja, kad dažnai nepatyrę konstruktoriai apsidraudžia, keletą kartų padidindami medžiagų sąnaudas, tačiau neįvertina, kaip šie pokyčiai paveiks viso pastato konstruktyvo elgseną. Anot jo, kartais geriau ne sunkinti konstrukciją, o įrengti papildomą gaisrinę saugos sistemą.

Eurokodai leidžia konstrukcijų apkrovas skaičiuoti maksimaliai artimas gaisro atveju esamoms, todėl pagal eurokodus galima naudoti mažesnius apkrovų rodiklius.

Pastaruoju metu pagausėjus gaisrų, plintančių fasadais, keliami griežtesni reikalavimai medžiagų atsparumui ugniai.

Ar Lietuvoje reikalavimai griežtesni?

Lietuvoje gana aiškiai reglamentuojamas fasadinių medžiagų ar sistemų degumas. Pastatų lauko sienos mūsų šalyje turi atitikti pakankamai aukštus B-s3, d0 degumo klasę. Tiek tinkuojami, tiek vėdinami fasadai turi būti aukštesnės degumo klasės, kad ugnis neplistų. Tačiau ar visuomet sumontuojamos reikiamos medžiagos, ar tinkamai atlikti montavimo darbai pagal gamintojo instrukciją? Nuo administruojančios įmonės priklauso, kad priešgaisrinė apsaugos sistema būtų nepažeista.

Lietuvoje būtinai turi būti bent viena evakuacinė laiptinė, į kurią patenkama iš lauko. Kilus gaisrui ji turi išlikti neuždūminta. Kai pastato aukšto plotas didesnis nei 500 kv. m, evakuacinės laiptinės turi būti dvi. Jos neturi būti užgriozdintos baldais ar kitomis degiomis medžiagomis. Tokio pastato butai privalo turėti balkonus su aklina, ugniai atsparia sienele arba turi būti avarinio išlipimo galimybė, kad gaisro atveju asmuo patektų į kitą aukštą. Evakuacinėse laiptinėse ir liftų holuose turi būti įrengiamos dūmų ir šilumos valdymo sistemos.

Dešimties ir daugiau aukštų daugiabučiuose privaloma įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, kurios apie įvykį praneštų tiesiogiai budinčiam žmogui. Ugniagesiai turi laisvai patekti prie pastato, privažiavimo keliai neturi būti užstatyti automobiliais ar kitomis kliūtimis. Pastato teritorijoje turi būti vandens tiekimas iš gaisrinių hidrantų ar vandens telkinių. Pastatas negali būti užsodintas aukštais medžiais, kad ugniagesiai gelbėtojai galėtų pasinaudoti specialiais keltuvais ar kopėčiomis.

Lietuvoje ne taip seniai buvo sušvelninta dalis reikalavimų, tačiau po Londono įvykių natūraliai kyla klausimas, ar gaisrinė sauga turėtų būti liberali, ar pagrįstai atsakomybė perkeliama ant verslininkų, kurie visuomet nusiteikę pataupyti, pečių? Specialistai ne tik linkę manyti priešingai, bet ir imasi konkrečių veiksmų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šių metų kovą, prieš Londono įvykius, inicijavo pasitarimą, kuriame kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nutarė organizuoti neplaninius statomų objektų patikrinimus, per kuriuos įvertinama, ar statybinės medžiagos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Pasirinktuose dviejuose objektuose buvo rasta rimtų pažeidimų. Vykdomi ir anksčiau pastatytų gyvenamųjų namų priešgaisriniai techniniai patikrinimai – jeigu pastato aukštis nuo užvažiuojamojo paviršiaus iki aukščiausios pastato altitudės yra 26,5–56 metrų, patikrinimai atliekami ne rečiau kaip 3 metai, o jeigu daugiau – kas 2 metai. Jeigu randama pažeidimų, baudžiama namą administruojanti įmonė. Tačiau būna atvejų, kai pastato administratorius ar pirmininkas, matydamas apgailėtiną bendrųjų patalpų elektros instaliacijos ar gaisrinės saugos sistemų būklę, negali surinkti iš gyventojų pinigų jų remontui.

Saugumas priklauso ir nuo gyventojų

Kad pastatas atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, ne tik pastato laiptinės, bet ir rūsiai turi būti atlaisvinti nuo lengvai užsiliepsnojančių medžiagų ir įvairių buities rakandų. Balkonuose negali būti užgriozdinti liukai su evakuacinėmis kopėčiomis. Neretai priešgaisriniai hidrantai būna užstatomi automobiliais, nepaisoma geltonųjų linijų, kurios leidžia pastatą pasiekti specializuotoms tarnyboms. Specialistai pripažįsta, kad geros valios gyventojams nepakanka. Laikytis gaisrinės saugos reikalavimų priverčia tik administracinės nuobaudos. Todėl būtų labai pravartu kartkartėmis organizuoti gyventojams pratybas, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su gaisrinės saugos reikalavimais ir žinotų, ką daryti atsitikus nelaimei.

Kita vertus, nėra pakankama ir valstybės kontrolė. Ypač renovuojant daugiabučius – didžiausias dėmesys sutelkiamas į energinį naudingumą, o inžinerinei įrangai (elektros, dujų) ir gaisrinei saugai skirtos priemonės nesulaukia valstybės paramos ir dėmesio. Numojama ranka į tai, kad netvarkinga elektros ir dujų instaliacija taip pat gali būti gaisro priežastimi.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 5.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.