Blog

Ar rinkos žaidėjams užteko pratęsimo?

SA archyvo nuotr.

Keli mėnesiai vilties, papildomas laikas namų darbams, sąmoningas laiko vilkinimas norint pasitvirtinti nebaigtus projektus – taip ir panašiai kalbėta apie sprendimą atidėti keliems mėnesiams privalomą reikalavimą projektuoti ir statyti naujus pastatus, atitinkančius ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę. Tie, kurie prašė atidėti sprendimą, argumentavo, kad tam dar nepasiruošta: nepasiruošę architektai, nepasiruošę statybininkai, nepasiruošę plėtotojai. Ir svarbiausia – nepasiruošę pirkėjai. Ar tikrai užteko kelių mėnesių?

a_avulis_250x250_grey

Arvydas Avulis,
Bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas

Kitaip jau nebus – reikia pradėti statyti A energinio naudingumo klasės būstus. Vertindami mūsų kompanijos patirtį – pirmuosius A klasės daugiabučius pastatėme 2013 metais – anksčiau vartotojai tikrai nebuvo subrendę pirkti energiškai efektyvesnį, bet brangesnį būstą. Reikėjo daugiau laiko, kad žmonės suvoktų, kas tas energinis efektyvumas, ką jis duoda.

Dabar vartotojų mąstysena jau pasikeitusi – jie klausinėja, teiraujasi, analizuoja, lygina. Tačiau aišku, kad vartotojai ir šiandien nėra pasiruošę mokėti nė cento daugiau už A klasę. Rinkoje kurį laiką bus pereinamasis laikotarpis, ir kol bus siūlomi B energinio naudingumo klasės butai, plėtotojai, norėdami parduoti A klasės butus, savo sąskaita turės mažinti kainą. Todėl kai teikėme siūlymus dar kurį laiką atidėti privalomuosius A energinio naudingumo klasės reikalavimus, norėjome, kad rinka labiau subręstų. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl siūlėme atidėti reikalavimus – nebuvo pakankamai projektuotojų, kurie galėtų parengti energiškai efektyvių namų projektus. Tokius specialistus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tam, kad įvertintume parengtus projektus, turime samdyti ekspertus, kurie galėtų pateikti pastabų, kaip viską teisingai padaryti. Tai sudėtingi skaičiavimai, o architektai labiau linkę pateikti tik architektūrinius sprendimus. Todėl turi būti trečia šalis, kuri sužiūrėtų ir technologinius siūlymus.

Mes kėlėme klausimą, ko iš tikrųjų reikia – ar A klasės namų su alternatyviais energijos šaltiniais, ar mažai energijos naudojančių pastatų. Pastaruosius statyti mes mokame. Tačiau reikėjo išaiškinti, kaip traktuoti tuos atsinaujinančius energijos šaltinius, kodėl neužtenka tik mažai energijos naudojančių pastatų. Diskusijos vyko, ir jos buvo labai emocingos. Niekas nepaneigs, kad A klasė geriau. Tačiau ir brangiau. Todėl ir lieka neaišku, ko reikia – ar statyti mažai energijos naudojančius pastatus, ar kad tie pastatai dar patys gamintų energiją? Į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo.

a_kauspedas_250

Algirdas Kaušpėdas,
Architektas

Sąmoningi architektai nė kiek neapsidžiaugė, kad A energinio naudingumo klasės reikalavimai buvo atidėti. Jie supranta, kad anksčiau ar vėliau aukšti energijos kriterijai bus privalomi. Architektai kelia kitą klausimą – ar jų kūryba nebus pernelyg sureguliuota? Ar jie išliks kūrėjai?

Juk žinome, kaip sovietmečiu buvo paskelbta visuotinė industrializacija, siekiant efektyvinti namų statybą, kaip atsirado tipinių plokščių gamyklos ir tipiniai projektai. Rezultatas – visiškai vienodi gyvenamųjų namų kvartalai per visą sovietų sąjungą. Tiesa, tuo pasinaudojo ir pasišaipė kiti kūrėjai – Eldaras Riazanovas sukūrė „Likimo ironiją, arba Po pirties“.

Reikia suvokti, kad pastatų A energinio naudingumo klasių atsiradimas iš esmės yra labai didelė revoliucija. Aš tai palyginčiau su XIX amžiaus pramonės revoliucija Anglijoje. Kiekviena revoliucija paremta jėga, prievarta – t. y. įstatymu. O prievarta visus vienodina, unifikuoja, apvelka uniformomis. Ar pastatai netaps tik ekonomiškomis dėžėmis?

Architektai remiasi tvarumo ir darnos dėsniais, kurių pirmasis yra ĮVAIROVĖ. Gamtoje nėra vienodų objektų, nėra tik vienos rūšies žuvų ar paukščių. Žinomų gyvybės rūšių yra apie 12 mln., ir tai tik nedidelė dalis iš visų esamų, kurių niekas taip ir nesuskaičiavo. Iš įvairovės, t. y. iš konkurencijos, atsiranda tikrasis tvarumas. Tai puikiai iliustruoja viso pasaulio senamiesčiai – visi juose nori gyventi, nuvažiavę į kitą miestą visi nori aplankyti senamiestį. Kodėl? Nes čia labai daug įvairovės. Kiekvienas pastatas turi savo istoriją, kiekvienas byloja savo tapatybę. Ir žmogus yra nuostabus įvairovės pavyzdys – visi mes skirtingi, klonų nėra.

Kaip išsaugoti įvairovę? Pagrindinė sąlyga – pakantumas. Architektūroje tai – kontekstualumas. Geras architektas į klausimą, koks pastatas geras, visada atsakys: tas, kuris atrodo tarsi išdygęs, išaugęs iš aplinkos. Kaip grybas, kaip medis prisitaikęs aplinkoje. Ir toks pastatas, jei tik turi ryšį su kontekstu, visada skirsis nuo kitų.

Antras tvarumo principas, mano galva, yra KOKYBĖ. Kalbant apie A energinės klasės pastatus, neįmanoma apeiti kokybės, nes tai ypatybių visuma, kuri leidžia atlaikyti atmosferinį aplinkos poveikį. Manau, tuo pačiu ir revoliucinį projektavimą, nes A energinio naudingumo klasės pastatai reikalauja iš architektų revoliucijos darbo kokybės srityje. Architektūra tampa ir tiksliuoju mokslu.

Kas gali suartinti, sulieti į visumą ĮVAIROVĘ ir KOKYBĘ? Tai trečias tvarumo dėsnis – SINERGIJA. Nelieka vienišo architekto – menininko. Visi pastato kūrimo proceso dalyviai turi veikti sutartinai, pakilti virš siaurų interesų ir žvelgti plačiau, vadovaudamiesi holistiniu požiūriu.

Sinergiją įkūnija INTEGRALUMAS – mūsų šaknys, kurios mus sieja su tikrove ir aplinka, įvairūs mūsų gebėjimai: profesiniai, kalbų, programų ir kt.

Architektams teks labai svarbus vaidmuo, ir aš manau, kad kol kas jie turi per mažai reikšmės ir svorio mūsų visuomenėje. Architektai visuomenėje turėtų užimti daug svarbesnę vietą, prisiimti daug daugiau lyderystės ir atsakomybės. Tam reikia turėti labai daug gebėjimų, būti labai kompetentingam ir integruotam. Toks vaidmuo reikalauja ekonomikos, fizikos, socialinių procesų išmanymo, ekologijos sampratos. Architektas turėtų būti savotiškas įvairių disciplinų taikytojas, balansas. Tik tokiu būdu galima pasiekti DARNĄ.

Iš esmės tai yra tarpdiscipliniškumas – architektas turi išmanyti daugelį sričių, nes visos jos daro architektūrai įtaką. Šiuolaikine kalba tariant, architektas turi būti labai išmanus. Suprojektuoti A energinio naudingumo klasės pastatą neturint šiluminės fizikos, inžinerinių komunikacijų ir dar daugybės kitų disciplinų žinių nepavyks.

Taigi į pastato projektą reikia investuoti daug daugiau laiko ir pastangų. Tačiau ar visuomenė suvokia A energinių klasių turinį? Ar būstų savininkai pasirengę plėtotojams už A klasę mokėti daugiau? Ar investuotojai ir projektų plėtotojai pasiruošę architektams mokėti adekvatų atlygį?

Atsakymą nuspėti nesunku. Tuomet kyla kitas klausimas: kaip iš architektų pareikalauti įvairovės ir kokybės?

m_zibuda_250_grey

Martynas Žibūda,
Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius

Tikėtina, kad pirkėjai gali abejoti, ar verta mokėti didesnę kainą už energiškai efektyvesnį būstą, nežinodami visų jo privalumų. Lyginant ekonomiškesnį naujos statybos būstą su senos statybos daugiabučiais, skiriasi ir darbų atlikimo technologijos, ir sandarumas, kuris lemia šildymo kainą – naujos statybos namuose užtikrinamos gerokai mažesnės šildymo išlaidos, kartais šis skirtumas siekia net iki keliolikos kartų.

Lyginant A ir B energinio efektyvumo klasės būstą, skiriasi ne tik sandarumas, bet ir vėdinimo būdas. B energinio naudingumo klasę ir daugiabučiuose, ir vienbučiuose namuose pavyksta pasiekti įrengus natūralaus vėdinimo sistemą. Toks vėdinimas yra efektyvus, tačiau taip prarandama dalis šilumos. Todėl A energinio naudingumo klasės pastatuose įrengiamas priverstinis mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu, ir tai užtikrina, kad keičiantis orui šiluma liks pastate.

Nuolat palaikome dialogą su būsto pirkėjais, pasakojame jiems apie A energinio naudingumo klasės daugiabučių privalumus, atskleidžiame skirtumus, kad turėdami daugiau žinių jie galėtų lengviau priimti sprendimą įsigyti tokį būstą. Pamažu įsigalėjus Europos Sąjungos direktyvai keičiasi ir pirkėjų požiūris, vis svarbesnis tampa ekonomiškumas ir sveikesnė namų aplinka. Dar gerokai iki teisės aktų įsigaliojimo pastatėme visus A klasės reikalavimus atitinkantį daugiabutį. Tai padarėme anksčiau, nes norėjome vieni pirmųjų rinkoje pristatyti technologiškai pažangesnį ir aukštesnį gyvenimo lygį užtikrinantį būstą. Suprantame, kad naujovėms reikia ne tik laiko, bet ir gyvenimiškos patirties. Ji svarbi ir mums, ir gyventojams norint įsitikinti, kad nauji sprendimai pateisina lūkesčius. Šiais metais pradėjome plėtoti projektą sostinės Žirmūnų rajone, kur visi namai bus A energinio naudingumo klasės. Dar tik projekto pradžia, bet susidomėjimą kylančiais namais jaučiame jau dabar.

Pirkėjai rinkdamiesi būstą vis dažniau užduoda klausimų apie energinį namo naudingumą. Labiausiai juos domina būsimos šildymo sąnaudos. Kadangi energinė klasė pastatui yra priskiriama remiantis ne faktinėmis sąnaudomis praėjus šildymo sezonui, bet teoriniais skaičiavimais pasibaigus namo statyboms, esminis tikslas – kad energinio naudingumo sertifikate įrašyta pastato klasė ne būtų vien teoriniame lygmenyje užfiksuoti skaičiai, bet realiai atitiktų kuo mažesnes išlaidas pasibaigus šildymo sezonui. Tikime, kad greitu metu pirkėjai įvertins aukštą energinę klasę ne vien kaip galimybę sutaupyti, bet ir kaip vieną svarbiausių būsto, gyvenimo kokybės, sveikesnės namų aplinkos kriterijų.

Ar planuotume žengti dar žingsnį į priekį ir statyti A+ energinio naudingumo daugiabutį nelaukdami 2018 metų? A+ energinio naudingumo klasė nuo A klasės skiriasi tuo, kad A+ klasės pastatuose šildymui sunaudojamos energijos dalis yra pagaminama pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius. Tokiu būdu siekiama tausoti aplinką ir taupyti energiją. Nors nuo 2018 metų bus įteisintas reikalavimas statyti A+ energinio naudingumo klasės daugiabučius, viename iš savo projektų jau esame įdiegę geoterminį šildymą ir saulės kolektorius. Į naujas technologijas investuojame jau dabar – mums tai nėra tolima ateitis. Tai – realybė, kuri netrukus taps neišvengiama visiems nekilnojamojo turto plėtotojams.

e_zaremba_250_grey

Eugenijus Zaremba,
Bendrovės „Veikmė“ direktorius

Kai buvo nustatyta pirmoji A energinio naudingumo klasės reikalavimų įsigaliojimo data, jau prieš metus daugelis statytojų ėmė apie tai kalbėti. Ta tema plačiau imta diskutuoti žiniasklaidoje, pamažu kilo susidomėjimas. Didžiausias dėmesys pasiektas būtent tada, kai pranešta apie privalomų reikalavimų atidėjimą vėlesniam laikui. Tuomet informacijos srautas apie A energinio naudingumo klasę sumažėjo. Tačiau pastebėjome, kad būsto pirkėjų susidomėjimas energiniu naudingumu nesumenko. Jų sąmonėje liko žinia, kad būstas turės būti energiškai efektyvus, ir dažniausias pirkėjų klausimas, užduodamas statytojams, buvo apie energinį efektyvumą, A klasę.Atsakingi plėtotojai jau anksčiau reagavo į pirkėjų išmanumo didėjimą. Juk negali ignoruoti poreikio rinkoje. O išmanesnių pirkėjų gretos nuolat auga, socialiniai tinklai puikiai tam pasitarnauja. Klausiama apie sandarumą, mikroklimatą, garso komfortą. A klasė pamažu tapo tarsi savaime suprantamas dalykas, todėl jau dabar kalbama apie aukštesnes energinio naudingumo klases. Kadangi rinkoje būsto pasiūla smarkiai išaugusi, prognozavome lėtesnį butų pardavimų srautą savo įgyvendinamuose projektuose. Tačiau energinio efektyvumo A klasė pirkėjams padarė teigiamą įspūdį. Priėjome išvadą, kad jie jau seniai pasiruošę pirkti kokybiškesnį būstą, tik rinkoje nebuvo tinkamos pasiūlos. Todėl sprendimas nelaukti privalomų reikalavimų ir imtis energiškai efektyvių projektų anksčiau smarkiai pasiteisino. Abejones, kad pirkėjai dar nesubrendę A klasės būstui, galima drąsiai atidėti į šalį – tikrai subrendę.

Žmonės priartėjo prie lūžio taško ir nebenori žemes nės nei A energinio naudingumo klasės būsto. Taip, dar yra tokių, kurie perka prastesnės kokybės butus nuomos verslui – tokių klientų bus ir ateityje. Tačiau ieškantieji būsto sau tikrai nenorės investuoti į prastą kokybę.

Kas labiausiai baiminosi ir baiminasi privalomųjų A klasės reikalavimų? Tie, kurie neinvestuoja į savo žinias: projektuotojai, kurie neperka tinkamos programinės įrangos, nedalyvauja tobulinimosi kursuose ir tik braižo kartotinius projektus, statybininkai, kurie mažai domisi naujovėmis ir technologijomis. Tačiau tokiems jau greitai sumažės darbų, tokių asmenų nenorės samdyti mąstantieji progresyviau. Nelabai suprantu, kodėl reikėjo keliems mėnesiams nukelti privalomuosius A klasės reikalavimus. Rinkoje stabiliai dirbančioms įmonėms tai nepadarė jokios įtakos. Nebent buvo tam tikrų interesų. Juk nėra draudimo statyti būstą apskritai. Yra tik reikalavimas statyti kokybiškiau.

a_endriukaityte_250_grey

Audronė Endriukaitytė,
Bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims

Manyčiau, kad neteisingai keliamas klausimas kalbant apie tai, ar padėjo kam nors pasiruošti reikalavimų A klasei atidėjimas, ar ne. Daugiau turime šnekėti apie esamą situaciją ir tai, ko reikia siekti. Čia išskirčiau kelias sudėtines dalis: projektavimą, statybą ir pastato pridavimą naudoti.

Kalbant apie projektavimą, jau prieš kelerius metus pastebėjome, kad žmonės, kurie statosi namus sau, užsako kokybišką projektą, renkasi statybininkus, kurie, jų nuomone, dirba kokybiškai. Pasitaiko atvejų, kai jie, turėdami parengtą pastato projektą, tinkantį B energinio naudingumo klasei, statybos metu nori pakeitimų, kurie leistų pasiekti A klasę.

A energinio naudingumo klasės pastatams reikalingi kitokie projektai, čia daugiau dėmesio skiriama gamtos šaltiniams, kurie prisideda prie pastato energinio naudingumo, paisoma namo ir jame numatytų langų padėties pasaulio šalių atžvilgiu. Projektuojant būna atliekami preliminarūs skaičiavimai, parodantys, ar pastatas atitiks A klasę. Tai, kaip rengiami projektai, labai priklauso nuo to, kas tai daro. Yra daug profesionalių projektuotojų, kurie domisi naujovėmis, kelia savo kvalifikaciją, žengia koja kojon su rinka. Yra ir tokių, kurie nespėja su rinka ir jos pokyčiais.

Parengtą projektą reikia įgyvendinti. Čia svarbiausia, kad būtų statoma taip, kaip numatyta projekte. Jeigu yra nubraižyti mazgai, jie turi būti sumontuojami taip, kaip pateikta. Negali būti jokios saviveiklos, nes tuomet norima energinio naudingumo klasė gali būti nepasiekta. Vis dar pasitaiko statybininkų, kurie pasako: mes padarysime pigiau, nedaug kas skirsis. Siūloma pakeisti projekte numatytus sprendinius arba pasirinktas medžiagas pigesnėmis. Jeigu užsakovas tuo susigundo, rizikuoja nepasiekti A klasei keliamų parametrų. Todėl labai svarbų vaidmenį turi atlikti techniniai prižiūrėtojai, kad patikrintas pastato sandarumas leistų suteikti A energinio naudingumo sertifikatą.

Kalbant apie medžiagų gamintojus – ar jie pasiruošę A klasės reikalavimams – manau, kad taip. Izoliacinių medžiagų gamintojai jau prieš keletą metų ėmė siūlyti sprendimus, užtikrinančius geresnę atitvarų šilumos varžą. Todėl šioje srityje nematyčiau jokių kliūčių siekti energinio naudingumo.

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.