Sostinės savivaldybės taryba 2018 metais nustatė maksimalų 4 proc. tarifą nenaudojamiems (apleistiems) žemės sklypams bei sklypams, kuriuose yra statinių, pripažintų savavališka statyba. Taip pat svarstoma palikti galioti 0,12 proc. žemės mokestinės vertės visai kitai žemei.
Tiems vilniečiams, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, taip pat pensininkams ir nepilnamečiams vaikams, jei šių žemės savininkų šeimose nėra darbingų asmenų, svarstoma nustatyti 1 aro neapmokestinamąjį žemės sklypo dydį – tai reiškia, kad gyventojui, turinčiam, pavyzdžiui, 6 arų sklypą, bus taikomas žemės mokestis už ne už visus 6, o tik 5 arus.
Tiems vilniečiams, kurių mokėtinas žemės mokestis už visus mieste turimus žemės sklypus neviršys 5 eurų, bus visai atleidžiami nuo žemės mokesčio mokėjimo. Tai galiotų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Iš viso Vilniaus mieste yra 81 401 žemės mokesčio mokėtojas. Didžiąją apmokestinamo žemės mokesčiu sklypų dalį sudaro gyvenamoji, namų valdos, žemės ūkio ir mėgėjų sodų žemė, t. y. žemė, kuri nėra naudojama komercinei veiklai vykdyti.
Vilniaus miestas iš žemės mokesčio 2014 m. gavo 2,1 mln. eurų, 2015 m. – 3,5 mln. eurų ir 2016 m. – 3,5 mln. eurų pajamų.
