Blog

Apie Nacionalinį stadioną ir „naujuosius vasiukus“

Nacionalinio stadiono
Projekto autoriai: architektas Damon Lavelle (D. Britanija), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.

2017-ųjų metų pabaigoje pristatyti Nacionalinio stadiono projektiniai pasiūlymai. Kadangi tiek „Amsterdam Arena“, tiek lietuvių ir britų konsorciumas, dirba pagal tą pačią programą, drįsiu pareikšti savo nuomonę apie daugiau detalizuotus, lietuvių ir britų architektų pasiūlymus.

Vytautas Dičius

Architektas Vytautas Dičius.

Kaip straipsnyje rašoma, konsorciumas pastatytų 15000 vietų nacionalinį stadioną su futbolo aikšte ir stogu tribūnoms. Šalia prekybos centro „Akropolis“ stūkstantys betono griaučiai būtų nugriauti. 22 ha teritorijoje, Ukmergės ir Ozo gatvių sankirtoje, taip pat atsirastų daugiafunkcė infrastruktūra. Tai 300 vietų darželis (pastato plotas sudarytų 3,7 tūkst. kv. m ploto, lauko teritorija – 2,3 tūkst. kv. m, kaina – 3,6 mln. eurų).

Teritorijoje šalia „Akropolio“ numatyta įrengti UEFA reikalavimus atitinkančias tris futbolo aikštes, kurių bendras plotas sudarytų 32 tūkst. kv. m. Taip pat iškiltų IAAF reikalavimus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, turintis 3 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams (plotas – 14 tūkst. kv. m). Šių objektų statybai numatyta skirti 16,4 mln. eurų.

Prioritetas teikiamas futbolui, nors Lietuvos futbolas pasaulio reitinge antrajame šimtuke, gi lengvojoje atletikoje turime ne vieną olimpinį, pasaulio, Europos čempioną ir prizininkų. Pagaliau, profesionalaus sporto klubai, tarp jų – ir futbolo bazes stato savo lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais.

Statyti 15 tūkst. vietų futbolo stadioną ir šalia 3 tūkst. vietų lengvosios atletikos stadioną švelniai tariant ne ekonomiška, nes abi funkcijas puikiai gali atlikti tradicinis stadionas, kurio pagrindinis įrenginys, nepriklausomai, stadionas miesto, nacionalinis ar olimpinis, yra arena, kurioje vyksta treniruotės ir varžybos.

Šiuolaikinę stadiono areną sudaro futbolo aikštė (104 ir 69 m) su ja supančiais 400 m ilgio takais ir lengvosios atletikos sektoriai, kurių išdėstymo arenoje gali būti keli variantai. Be lengvosios atletikos ir futbolo treniruočių ir varžybų stadione gali būti vedami ir kiti renginiai – dainų šventės, koncertai ir kt. Tribūnose vietų skaičius žiūrovams priklauso nuo aptarnaujamo gyventojų kontingento ir rengiamų varžybų pobūdžio.

Projekto vizual.

Neformaliojo ugdymo veiklai skirtame 56 tūkst. kv. m objekte po stogu sutilptų krepšinio aikštelės, rankinio ir futbolo salės (bendras plotas 7 tūkst. kv. m). Komplekse būtų įrengtos 1700 kv. m ploto meninės ir sportinės gimnastikos, 500 kv. m ploto bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salės, bei 1,1 ttūkst. kv. m ploto administracinės patalpos.

Kultūros ir ugdymo centre bei bibliotekoje (plotas sudarys 1,6 tūkst. kv. m) planuojama įrengti konferencijų sales, kuriose tilptų apie 1500 renginių dalyvių. Šio objekto statyboms numatyta beveik 4,6 mln. eurų. Nacionalinis sporto muziejus turės 10 salių, bus 1500 kv. m ploto, jo kaina – 4,2 mln. eurų. Bendrai naudojamai infrastruktūrai įrengti numatyta 11mln. eurų, kitoms būtinosioms išlaidoms – dar apie 3,2 mln. eurų.

Projekto vizual.

Nesuvokiamas 56 tūkst. kv. m plotas po stogu, (tai beveik 8 standartinių išmatavimų futbolo aikštės, arba sąlyginai 48 m pločio ir 1,167 km ilgio vieno aukšto statinys ), dar krepšinio aikštelėms, rankinio ir futbolo salėms skiriama 7 tūkst. kv. m ploto. Negalima pamiršti ir kiek kainuos šių pastatų eksploatacija. Vilnius juk turi futbolo, lengvosios atletikos maniežus, „Siemens“ areną, atviri ir uždari sporto įrenginiai, kol dar jų nepardavė, randasi prie mokyklų, aukštųjų mokyklų.

Nelogiškas, nesaugus, neatlaikantis sanitarinių reikalavimų, 300 vietų darželio talpinimas teritorijoje, kurioje randasi du prekybos centrai ir projektuojami 15 tūkst. vietų futbolo ir 3 tūkst. vietų lengvosios atletikos stadionai su daugybe atvirų ir uždarų sportinės ir kitos, nebūdingos stadionams, paskirties, aikštelių, aikščių ir statinių, šalia intensyvaus autotransporto magistralės, kai kitapus magistralės esančiuose gyvename rajonuose galima rasti jų statybai tinkamų teritorijų. Žinoma, ne 300 vietų – Šeškinei tiek per daug, juolab kai kituose naujai pastatytuose Vilniaus gyvenamuose rajonuose, Vilniaus valdžiai nuolaidžiaujant, jie iš vis nebuvo statomi.

Jau dvidešimt septynerius metus vilniečiai ir likusi Lietuva, laukia nesulaukia dar sovietmečiu pradėto statyti stadiono pabaigos, praeityje jau ir Europos krepšinio čempionatas, kuriam Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Alytus, pastatė krepšinio arenas, kurios ir dabar sekmingai eksploatuojamos, Kauno arena ne vienerius metus pripažįstama geriausia tarp Europos komandų arenų, o juk projektavo jas mūsų architektai, statė mūsų statybininkai, projekto realizacijos eiga buvo nuolatiniam miestų valdžios dėmesio centre.

Už įvaizdžio sukūrimą organizuojant tarptautines futbolo rungtynes, nuomone apie Žalgirio stadioną ir jo aplinką, sykiu apie Vilnių Europoje, atsako ne vilniečiai, o tie, kurie pardavė senąjį Žalgirio stadioną ir tie, kurie beveik per tris dešitmečius nesugebėjo Nacionalinio stadiono statybą pratęsti ir užbaigti.

Gal pribrendo laikas Nacionalinio stadijono statybą skelbti nacionalinės svarbos objektu ir paskirti jį realizuoti tiems, kurie jau įrodė, kad gali tai atlikti?

Architektas Vytautas Dičius komentarą parengė pagal „Lietuvos žiniose“ 2007-12-23 publikuotą Arvydo Jockaus straipsnį „Nacionalinį stadioną mato modernų ir inovatyvų“.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.